10. Oktober 2023
Termenul de subcultură provine din latină și înseamnă ceva de genul „subcultură“. Următoarea definiție a termenului poate fi găsită în dicționarul de sociologie: „Prin subcultură se […]
10. Oktober 2023
O termo subcultura vem do latim e significa algo como „subcultura“. A seguinte definição do termo pode ser encontrada no dicionário de sociologia: „Subcultura é entendida […]
10. Oktober 2023
Termin subkultura pochodzi z łaciny i oznacza coś w rodzaju „podkultury“. W słowniku socjologicznym można znaleźć następującą definicję tego terminu: „Subkultura jest rozumiana jako samodzielna subkultura […]
10. Oktober 2023
Begrepet subkultur kommer fra latin og betyr noe sånt som „underkultur“. Følgende definisjon av begrepet finnes i Sosiologisk ordbok: „Subkultur forstås som en selvstendig sosial delkultur […]
10. Oktober 2023
De term subcultuur komt uit het Latijn en betekent zoiets als „subcultuur“. De volgende definitie van de term is te vinden in het woordenboek sociologie: „Onder […]
10. Oktober 2023
Terminas subkultūra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia kažką panašaus į „subkultūra“. Sociologijos žodyne galima rasti tokį šio termino apibrėžimą: „Subkultūra suprantama kaip savarankiška socialinė subkultūra, […]
10. Oktober 2023
Termins „subkultūra“ cēlies no latīņu valodas un nozīmē kaut ko līdzīgu „subkultūra“. Socioloģijas vārdnīcā atrodama šāda termina definīcija: „Ar subkultūru saprot pašpietiekamu sociālo subkultūru, kas atšķiras […]
10. Oktober 2023
서브컬처라는 용어는 라틴어에서 유래되었으며 „하위 문화“와 같은 의미입니다. 이 용어에 대한 다음 정의는 사회학 사전에서 찾을 수 있습니다. „하위문화는 제도, 가치, 규범, 욕구, 행동 및 상징에서 […]
10. Oktober 2023
サブカルチャーという言葉はラテン語から来ており、「下位文化」というような意味である。この用語の定義は社会学辞典に次のようにある。“サブカルチャーとは、その制度、価値観、規範、ニーズ、行動、シンボルにおいて、社会的に支配的な文化（例えば中流階級の文化）とは異なる自己完結型の社会的サブカルチャーであると理解される。“。(ラインホルド 2017, 661） 研究の流れと分類 サブカルチャーという用語は、1940～50年代にアメリカの社会学者ミルトン・ゴードンによって初めて提唱された（Wurschi 2007, 21 f.を参照）。シカゴ学派の研究者たちは、若者の逸脱行動の規則性を証明するための研究を行った。その結果、これらの若者は主に経済的に弱い環境にあり、一般的な文化の価値観に違反していることがわかった。1970年代には、このアプローチは、意図的に犯罪を犯すサブカルチャーの区別にまで拡大された（参照：Reinhold 2017, 662）。 研究においては、自発的な参加と非自発的な参加が区別される。不本意なサブカルチャーは、差別、少数民族への帰属、特権不足から生じる。一般的な文化に代わるものを形成し、より良い生活環境を求めて努力しようとする自発的なサブカルチャーは、カウンターカルチャーとも呼ばれる（参照：Reinhold 2017, 662）。 サブカルチャー概念への批判 これまでのサブカルチャー研究において、男性の若者を第一に考え、焦点を当てたことは、強い言説の下に置かれた。女性や少女はサブカルチャー研究に十分に含まれていなかった（参照：Reinhold 2017, 664）。 社会変革におけるサブカルチャーの可能性と影響力に関しては、対立する意見が確認できる。一方では、サブカルチャーには変革の可能性があると言われ、他方では、サブカルチャーの影響力はむしろ低いと考えられている（Hügel 2003, 71参照）。もうひとつの批判は、サブカルチャー理論におけるダイナミクスの欠如である。社会の発展や現在の問題はほとんど研究に入ってこない（Reinhold 2017, 664参照）。 文献 Hügel, Hans […]