Subkultūra

Terminas subkultūra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia kažką panašaus į „subkultūra“. Sociologijos žodyne galima rasti tokį šio termino apibrėžimą: „Subkultūra suprantama kaip savarankiška socialinė subkultūra, kuri skiriasi nuo socialiai dominuojančios kultūros (pvz., viduriniosios klasės kultūros) savo institucijomis, vertybėmis, normomis, poreikiais, elgesiu ir simboliais.“ (Reinhold 2017, 661)

Tyrimų kryptys ir klasifikacija

Pirmą kartą subkultūros terminą XX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje iškėlė amerikiečių sociologas Miltonas Gordonas (plg. Wurschi 2007, 21 ir toliau). Čikagos mokyklos mokslininkai atliko tyrimus, kuriais siekė įrodyti deviantinio jaunimo elgesio dėsningumus. Rezultatas buvo tas, kad šie jaunuoliai daugiausia buvo kilę iš ekonomiškai silpnos aplinkos ir dėl perspektyvų stokos pažeidinėjo vyraujančios kultūros vertybes. Septintajame dešimtmetyje šis požiūris buvo išplėstas, įtraukiant sąmoningai nusikalstamų subkultūrų išskyrimą (plg. Reinhold 2017, 662).

Tyrimuose išskiriamas savanoriškas ir priverstinis dalyvavimas. Nesavanoriškos subkultūros atsiranda dėl diskriminacijos, priklausymo etninei mažumai ir nepakankamos privilegijos. Savanoriškos subkultūros, norinčios sukurti alternatyvą vyraujančiai kultūrai ir siekiančios geresnių gyvenimo sąlygų, dar vadinamos kontrkultūromis (plg. Reinhold 2017, 662).

Subkultūros sampratos kritika

Ankstesniuose subkultūrų tyrimuose pagrindinis dėmesys ir orientacija į vyriškos lyties jaunimą sulaukė stipraus diskurso. Moterys ir merginos nebuvo pakankamai įtrauktos į subkultūros tyrimus (plg. Reinhold 2017, 664).

Kalbant apie subkultūrų potencialą ir įtaką socialiniams pokyčiams, galima išskirti priešingas nuomones. Viena vertus, teigiama, kad jos turi potencialą pokyčiams, kita vertus, manoma, kad subkultūrų įtaka yra gana menka (plg. Hügel 2003, 71). Kita kritika – subkultūrų teorijoje trūksta dinamikos. Socialiniai pokyčiai ir aktualios problemos beveik neranda savo vietos tyrimuose (plg. Reinhold 2017, 664).

Literatūra

Hügel, Hans Otto (2003): Populiariosios kultūros žinynas. Terminai, teorijos ir diskusijos. Štutgartas: Metzler.

Reinhold, Gerd (2017): Sociologijos žodynas. Internetinis leidimas. Berlin/ Boston: Oldenbourg Wissenschaftsverlag.

Wurschi, Peter (2007): Rennsteigbeat, Jugendliche Subkulturen im Thüringer Raum 1952-1989. Köln: Böhlau.