レイプ文化

レイプ文化とは、性的暴行が常態化し、その結果容認される社会環境を表す。ここでは、被害者は外見や行動など様々な理由に基づいて有罪や共犯とされる(Irmschler 2017参照)。その結果、社会では行為が矮小化され、それはメディアやポップカルチャーにも反映されている。 対人関係における不平等 レイプ文化の定義は、すべての社会システムに適用したり一般化したりすることはできない。常に明確な境界線があるわけではなく、対人関係における不平等に基づいている(Aosved/Long 2006参照)。 社会全体の一部としての性的暴行 文化という言葉は、このような経験をするのは個人だけでなく、社会文化の条件が多くの 性的暴行を可能にしていることを示唆している。したがって性的暴行は社会全体の一部であり、制度やシステム、態度全体が加害者を保護し、暴行を助長しているのである(参照:Williams 2015)。 1970年代には早くも、アメリカのフェミニストたちが、それまで緘口令が敷かれていたこのレイプ文化に対する認識を高めようとした(参照:Rutherford 2011)。 アメリカと大学の友愛文化 この言葉は主にアメリカ社会と関連しており、ここでは大学の友愛社交クラブ文化に焦点を当てることができる。性的暴行が組織的に正当化され、助長されているようにさえ見える(参照:Jozkowski/ Wiersma-Mosley 2017)。   文献 Aosved, A. C./ Long, P. J. (2006): レイプ神話の受容、性差別、人種差別、同性愛嫌悪、年齢差別、階級差別、宗教的不寛容の共起。Sex Roles, […]

Cultura dello stupro

La cultura dello stupro rappresenta un ambiente sociale in cui la violenza sessuale è normalizzata e quindi tollerata. In questo caso, alle vittime vengono attribuite colpe […]

Budaya Pemerkosaan

Budaya pemerkosaan mewakili lingkungan sosial di mana kekerasan seksual dinormalisasi dan ditoleransi. Di sini, para korban dianggap bersalah atau terlibat atas dasar berbagai alasan, seperti penampilan […]

Πολιτισμός βιασμού

Η κουλτούρα του βιασμού αντιπροσωπεύει ένα κοινωνικό περιβάλλον στο οποίο η σεξουαλική επίθεση είναι φυσιολογική και συνεπώς ανεκτή. Εδώ, στα θύματα αποδίδεται ενοχή ή συνενοχή με […]

La culture du viol

La Rape Culture, que l’on peut traduire par culture du viol, représente un environnement social dans lequel les agressions sexuelles sont normalisées et donc tolérées. Ici, […]

Raiskauskulttuuri

Raiskauskulttuuri edustaa sosiaalista ympäristöä, jossa seksuaalinen väkivalta on normalisoitu ja siten suvaittu. Täällä uhreille osoitetaan syyllisyyttä tai osallisuutta eri syiden, kuten ulkonäön tai tekojen perusteella (vrt. […]

Masculinism/Masculinitatea egocentrică

Masculinismul și masculinitatea hegemonică sunt denumirile unei mișcări și, în același timp, termeni ai studiilor de gen. Ele se referă la relațiile dintre bărbați și femei, […]

Masculinismo/Masculinidade hegemônica

Masculinismo e masculinidade hegemônica são os nomes de um movimento e, ao mesmo tempo, termos de estudos de gênero. Eles se referem às relações entre homens […]

Maskulinizm/Hegemoniczna męskość

Maskulinizm i hegemoniczna męskość to nazwy ruchu i jednocześnie terminy z zakresu gender studies. Odnoszą się one do relacji między mężczyznami i kobietami, ale także do […]

Maskulinisme/hegemonisk maskulinitet

Maskulinisme og hegemonisk maskulinitet er navn på en bevegelse og samtidig begreper innen kjønnsforskningen. De refererer til relasjonene mellom menn og kvinner, men også til relasjonene […]

Masculinisme/Hegemonische mannelijkheid

Masculinisme en hegemoniale mannelijkheid zijn de namen van een stroming en tegelijkertijd termen van genderstudies. Ze verwijzen naar de relaties tussen mannen en vrouwen, maar ook […]

Maskulinizmas / hegemoninis vyriškumas

Maskulinizmas ir hegemoninis vyriškumas yra judėjimo pavadinimai ir kartu lyčių studijų terminai. Jie reiškia ne tik vyrų ir moterų, bet ir pačių vyrų tarpusavio santykius. Pirmiausia […]

Maskulinisms/Hegemoniskā vīrišķība

Maskulinisms un hegemoniskā maskulinitāte ir kustības nosaukumi un vienlaikus arī dzimtes studiju termini. Tie attiecas ne tikai uz attiecībām starp vīriešiem un sievietēm, bet arī uz […]

남성주의/헤게모니적 남성성

남성주의와 헤게모니적 남성성은 하나의 운동의 이름인 동시에 젠더 연구의 용어이기도 합니다. 이는 남성과 여성 간의 관계를 의미하기도 하지만 남성들 간의 관계를 의미하기도 합니다. 무엇보다도 남성의 요구되는 […]

マスキュリニズム/覇権的男性性

マスキュリニズムとヘゲモニック・マスキュリニティは、ある運動の名称であり、同時にジェンダー研究の用語でもある。男女間の関係だけでなく、男性自身の関係にも言及している。何よりもまず、男性に要求される「優位性」(BI2020)、それに伴う従属者の受容、そしてそれがそれぞれのケースにおいてどのように正当化されるかについてである(Meuser; Scholz, 24参照)。 マスキュリニズム マスキュリニズム(男性主義とも)という用語は、純粋に自分たちのジェンダーの権利を擁護する国際的な男性の権利運動を表す。第二次女性の権利運動への反動として、1970年代にアメリカで、その後北欧でもさまざまな運動が起こったが、それらは非常に異質である。プロフェミニズムの男性たちが、すべてのジェンダーに対する平等な権利、ジェンダー特有の差別の撤廃、ジェンダー関係の平等化を主張するのに対し、マスキュリニズム運動は例外なく男性の権利を主張する(参照:マスキュリニズム)。ここで重要なのは、さまざまな現れ方を認識することである。正確な方向性は、反フェミニズム、明確な女性嫌悪、または男性の権利の保護と拡大のいずれかに区別されるべきである。 用語の由来 マスキュリニズムという用語は、1911年の学術誌『The Freewoman』(OUP 2020)で早くも使われている。古典的な男性像が「疑う余地のない当然のこと」(Baur; Luedtke 2008, 8)と考えられていたこともあり、社会学でさらなる研究が行われるようになったのは1980年代に入ってからである。こうして、女性、女性差別、フェミニズムは常に研究の最前線にあった(Cf. Baur; Luedtke 2008, 7)。ポスト産業社会への変化の後、男性は新たな、以前は知られていなかったプロフィールを獲得したように思われた(Cf. Baur; Luedtke 2008, 8)。特にロバート・コネルは、覇権的男性性(hegemonic masculinity)という造語を生み出し、この用語は男性性に関する研究において決定的なものとなった(Cf. Meuser; Scholz 2012, 24)。このように、この用語は科学研究に端を発するが、男性運動では自己呼称として使われることが多くなっている(Baur; Luedtke […]