Maskulinizmas / hegemoninis vyriškumas

Maskulinizmas ir hegemoninis vyriškumas yra judėjimo pavadinimai ir kartu lyčių studijų terminai. Jie reiškia ne tik vyrų ir moterų, bet ir pačių vyrų tarpusavio santykius. Pirmiausia kalbama apie reikalaujamą vyro „viršenybę“ (BI 2020), su ja susijusį pavaldinių pripažinimą ir tai, kaip tai kiekvienu atveju pateisinama (plg. Meuser; Scholz, 24).

Maskulinizmas

Terminu maskulinizmas (taip pat maskulinizmas) apibūdinami tarptautiniai vyrų teisių judėjimai, kurie iš tiesų pasisako už savo lyties teises. Kaip reakcija į antrąjį moterų teisių judėjimą įvairūs tokie judėjimai buvo įkurti XX a. septintajame dešimtmetyje JAV, o vėliau ir Šiaurės Europoje, tačiau jie yra labai nevienalyčiai. Nors profeministai pasisako už lygias visų lyčių teises, lyčių diskriminacijos panaikinimą ir lyčių santykių suvienodinimą, taigi maskulinistiniai judėjimai pasisako už vyrų be išimties teises (plg. Maskulinizmas). Šiuo atveju svarbu žinoti apie skirtingas apraiškas. Reikėtų skirti tikslias orientacijas: antifeminizmą, aiškią mizoginiją arba vyrų teisių apsaugą ir plėtrą.

Termino kilmė

Terminas maskulinizmas buvo pavartotas dar 1911 m. akademiniame žurnale The Freewoman (OUP 2020). Tik XX a. devintajame dešimtmetyje sociologijoje buvo atlikti tolesni tyrimai, iš dalies dėl to, kad klasikinis vyrų įvaizdis buvo laikomas „nekvestionuojamu savaime suprantamu dalyku“ (Baur; Luedtke 2008, 8). Taigi moterys, jų diskriminacija ir feminizmas visada buvo tyrimų dėmesio centre (plg. Baur; Luedtke 2008, 7). pasikeitus poindustrinei visuomenei, vyrai, regis, įgijo naują, iki tol nežinomą profilį (plg. Baur; Luedtke 2008, 8). Ypač Robertas Connellis sugalvojo hegemoninį vyriškumą, todėl šis terminas tapo lemiamu vyriškumo tyrimuose (plg. Meuser; Scholz 2012, 24). Taigi šis terminas atsirado moksliniuose tyrimuose, tačiau vis dažniau vartojamas vyrų judėjimuose kaip savęs įvardijimas (plg. Baur; Luedtke 2008, 8).

Orientacija į stereotipinius lyčių vaidmenis

Klasikiniai, tiksliau, istoriniai vaidmenų modeliai, pagal kuriuos vyras funkcionuoja kaip dominuojanti šeimos galva ir šeimos maitintojas, o moteris turi rūpintis namais ir vaikais, mūsų visuomenėje iš esmės atsipalaidavo arba toli gražu nėra tokie ryškūs kaip prieš kelis dešimtmečius (plg. Claus 2014, p. 14 ir toliau). Nepaisant to, vis dar egzistuoja tam tikros idealios sampratos, kurias turi atitikti abi lytys. Tarp jų, pavyzdžiui, vyro savybė būti stipriam, kuri, be fizinės jėgos, taip pat reiškia, kad rodyti jausmus ar emocinį pažeidžiamumą yra ne vyriška. Maskulinistams rūpi diskursas apie egzistuojančias vyriškumo idėjas (plg. Claus 2014, p. 49). Tačiau šioje vietoje reikia pasakyti, kad judėjime nėra sutarimo dėl to, kaip turėtų atrodyti „naujasis vyriškumas“ (plg. Claus 2014, p. 13). Ypač antifeministinėse ar mizoginiškose srovėse veikiau atrodo, kad senosios vaidmenų schemos nori būti iš naujo užkariautos.

Reikšmės vyrų teisių judėjimų kontekste

Tokios grupės kaip Vyrų teisių judėjimas, Pažado sergėtojai ar vadinamieji mitopoetiniai vyrų judėjimai (plg. Martschukat 2008, 48-49) kritikuoja, kad feministinės pastangos siekti lygių teisių diskriminuoja ir engia vyrus, sukeldamos „vyriškumo krizę“ (plg. Feldmann 2013, 478). Pavyzdžiui, moterų diskriminacija neigiama, nes vyrai lygiai taip pat nukenčia kitose srityse. Čia dažnai minima trumpesnė gyvenimo trukmė, privalomas kariavimas ir diskriminacija suėmimo srityje. Kiti pasisako už prigimtinę ar religiškai pagrįstą teisę į vyrų viršenybę (plg. Vahsen 2002, 249) arba nori grįžti prie natūralaus ir stipraus vyriškumo (plg. Martschukat 2008, 47-48). Šios skirtingos stovyklos sutampa dėl natūralistinio ir esencialistinio lyčių skirtumų supratimo (plg. Connell 2015, 95), todėl net ir „nuosaikesnės“ srovės dažniausiai atkuria probleminį lyčių santykį.

Daugeliu atvejų maskulinizmo reiškinys apibūdinamas kaip „mizoginiškas ir homofobiškas“, nes tarnauja „vyrų užimamoms galios struktūroms palaikyti ir stabilizuoti“ (Vahsen 2002, 253). Taigi maskulinizmo tendencijos pasisako už patriarchalinio dominavimo santykių, taigi ir hegemoninio vyriškumo, įtvirtinimą ir įteisinimą.

Hegemoninis vyriškumas

Hegemoninio vyriškumo sąvoka kildinama iš australų sociologo Raewyno Connello (g. 1944 m.) ir, nepaisant įvairios kritikos (plg. Meuser 2016, 221), yra pagrindinė sociologinių vyriškumo ar lyčių tyrimų sąvoka. Priešingai nei anksčiau dominavusi lyčių vaidmenų teorija, Connell požiūris turi pranašumą, nes jį galima naudoti vyriškumo ir galios ryšiui nagrinėti (plg. Connell 2015, 72).

Svarbiausia Connell požiūrio nuostata yra prielaida, kad egzistuoja daugybė vyriškumų (taip pat ir moteriškumų, plg. May 2010, 131), kurie patiria socialinius pokyčius ir kartu egzistuoja visuomenėje (plg. Vahsen 2002, 253). Atitinkamoje knygoje The Made Man Connell hegemoniniu vadina vyriškumą, kuris yra dominuojantis ir vyraujantis kiekvienoje kultūroje ir epochoje.

„‚Vyriškumas‘ – tai padėtis lyčių santykiuose; praktikos, per kurias vyrai ir moterys užima šias padėtis, ir šių praktikų poveikis kūno patirčiai, asmenybei ir kultūrai“ (Connell 2015, 124).

Toliau tęsiant šią mintį, „[h]egemoninį vyriškumą […] galima apibrėžti kaip tokią lyčių praktikos konfigūraciją, kuri […] užtikrina (arba kuria siekiama užtikrinti) vyrų dominavimą ir moterų pavaldumą“ (Connell 2015, 130).

Šiuo atveju Connell hegemoninio vyriškumo samprata remiasi Antonio Gramsci kultūrinės hegemonijos samprata. Pagal jo „klasinę ir valstybinę-teorinę hegemonijos koncepciją“ (May 2010, 141), „taigi dominavimas […] funkcionuoja per įsipareigojimą bendroms vertybėms ir bendriems interpretavimo modeliams“ (Meuser 2015, 10). Priešingai nei imperinėse struktūrose, kur galia egzistuoja per prievartą, hegemoninių dominavimo santykių skiriamasis bruožas yra „[numanomas] pavaldinių sutikimas“ (Meuser 2016, 220).

Tačiau hegemoninis vyriškumas turi būti suprantamas ne kaip savybių, kuriomis pasižymi visi vyrai, sudarantys daugumą, rinkinys, o veikiau jis funkcionuoja kaip tvarkos ar modelio sistema (plg. May 2010, 129). Jis suvokiamas kaip vyriškumo idealas, kurį įtvirtina elito mažuma ir kuris struktūruoja socialinius santykius (plg. Meuser 2016, 221). Taip yra todėl, kad hegemoninis vyriškumas save skiria dvejopai: ne tik nuo moteriškumo, bet ir nuo kitų vyriškumo formų (plg. Vahsen 2002, 248). Pritardamas šiam dvigubam vyriškumo dominavimo santykiui (plg. Meuser 2016, 221), Bourdieu rašo, kad vyriškumas yra „išskirtinai reliatyvi sąvoka, konstruojama prieš kitus vyrus ir dėl jų bei prieš moteriškumą, iš tam tikros moteriškumo baimės“ (Bourdieu 2005, 96). Connell šiuo metu vyraujančią vyriškumo sampratą vadina transnacionaliniu verslo vyriškumu (plg. Meuser 2015, 12).

Vyriškumo klasifikacija pagal Raewyn Connell

Hegemoninis vyriškumas yra dominavimo ir įtampos santykyje su trimis kitomis viršvalstybinėmis vyriškumo kategorijomis, kurias Connell išskiria taip:

1. Subordinuotasis vyriškumas: nuosekliai laikantis atribojimo nuo moteriškumo, vyrai, nukrypstantys nuo heteronormatyvaus vyriškumo įvaizdžio, yra nuvertinami. Tai susiję tiek su homoseksualios (arba nebinarinės) tapatybės koncepcijomis, tiek su vyrais, kurių savybės stereotipiškai interpretuojamos kaip moteriškos (plg. Connell 2015, 131-132).
2. marginalizuotas vyriškumas: vyrai, nukentėję nuo rasizmo (ar klasinio požiūrio), taip pat mažiau naudojasi patriarchalinių galios struktūrų teikiama nauda (plg. Connell 2015, 134). Visų pirma rasistinis „pavojingo juodaodžio“ toposas tarnauja baltųjų patriarchato galios konstitucijai.
3. Komplikuotasis vyriškumas: šiam vyriškumui būdinga tai, kad nors jis ir neturi hegemoninio vyriškumo požymių, tačiau dėl vadinamojo „patriarchalinio dividendo“ (plg. ten pat) gauna naudos iš hegemoninio vyriškumo (plg. May 2010, 130).

Tačiau visos šios vyriškumo (taip pat ir moteriškumo) sampratos taip pat yra kintančios ir daro įtaką viena kitai (plg. Ten pat, 130-132). Connell koncepcija tam tikrais aspektais primena Bourdieu vyrų dominavimo arba hegemonijos teoriją, todėl hegemoninio vyriškumo koncepcija gali būti suprantama ir kaip habitus teorinė vyriškumo koncepcija (plg. Meuser 2016, 222), pagal kurią hegemoninis vyriškumas turi būti suprantamas kaip „generatyvinis vyriškumo konstravimo principas“ (Meuser 2016, 221).

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo problema iš maskulinistinės perspektyvos (pavyzdinė).

Tai, kad tarp lyčių nėra lygybės, galima pastebėti įvairiais mūsų šiuolaikinės visuomenės momentais ar aplinkybėmis: „Nepaisant politiškai entuziastingų moterų dešimtmečių ir nepaisant (tiesa, nuosaikių) socialinės ir teisinės valstybės lyčių politikos intervencijų, vyriškoji hegemonija politikoje ir ekonomikoje sugebėjo tvariai įsitvirtinti (Kreisky 2001, p. 153).“ (Kreisky 2001, p. 153).

Pavyzdžiui, ekonomikoje beveik visas svarbias vadovaujančias pareigas užima vyrai (plg. Kreisky 2001, p. 154 ir toliau), todėl šiame kontekste galima kalbėti apie „vyrų viršenybės savimonę“ (Franziska Schutzbach 2018, p. 305) arba hegemoninį vyriškumą. Panašiai šis neproporcingumas pasireiškia ir mokant atlyginimą abiem lytims. Šis neatitikimas vadinamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu, pagal kurį vyrams už tą patį darbą ir kvalifikaciją mokama gerokai daugiau nei moterims (plg. Robert Claus 2014, p. 39). Vykstant šiems pokyčiams, ypač iš moterų teisių sluoksnių, pasigirdo balsų, raginančių suvienodinti darbo užmokestį. Tačiau maskulinistai jaučiasi nuskriausti dėl šiuo atžvilgiu taikomų priemonių, pavyzdžiui, moterų kvotų, nes, jų nuomone, dėmesys skiriamas tik moterų problemoms. Be to, maskulinistai problematizuoja moterų pažangą, nes ji „tiesiogiai trukdo berniukų ir vyrų gyvenimo keliui, nes jie [būtų] stumiami į pasyvumą ir menkai apmokamas profesijas“ (Claus 2014, p. 39).

 

Literatūra

Baur, Nina; Luedtke, Jens (sud.) (2008): The Social Construction of Masculinity. Hegemoninis ir marginalizuotas vyriškumas Vokietijoje. Opladen: Budrich.

Bibliographisches Institut GmbH (2020): Hegemonija, the, [online] https://www.duden.de/rechtschreibung/Hegemonie [19.09.2020].

Bourdieu, Pierre: Vyrų dominavimas. Frankfurtas prie M.: Suhrkamp 2005.

Claus, Robert (2014). Maskulismus – Antifeminismus zwischen vermeintlicher Salonfähigkeit und blatant Frauenhass. Friedrich Ebert Stiftung (sud.); Forum Politik und Gesellschaft.

Connell, Raewyn: The Made Man. Vyriškumo konstravimas ir krizė. Ketvirtasis pataisytas ir papildytas leidimas. Wiesbaden: Springer 2015 (= Gender and Society 8).

Fegter, Susann (2012): The crisis of boys in education and upbringing (Berniukų krizė švietime ir auklėjime). Diskursyvus lyčių ir vyriškumo konstravimas. Wiesbaden: Springer VS.

Feldmann, Doris u. Sabine Schülting: Männlichkeit. In: Metzler Lexikon Literatur- und Kulturtheorie. Požiūriai – asmenys – pagrindiniai terminai. Ed. by Ansgar Nünning. Penktasis atnaujintas ir papildytas leidimas. Stuttgart: Metzler 2013. p. 478-479.

Kreisky, E. (2001). Pasaulio ekonomika kaip kovos laukas: globalizmo ir maskulinizmo sąveikos aspektai. Austrian Journal of Political Science, 30(2), 137-159. https://nbn-resolving.org/urn:nbn:de:0168- ssoar-59682.

Martschukat, Jürgen u. Olaf Stieglitz: Geschichte der Männlichkeiten. Frankfurt a. M.: Campus Verlag 2008 (= Istorijos įvadai 5).

Maskulinizmas. https://www.lexico.com/definition/masculinism (2020 10 5).

May, Michael: Hegemoninis vyriškumas. In: Moterų politika šeimos rankose? Nauji santykiai konkurencijos, autonomijos ar bendradarbiavimo sąlygomis. Ed. by Karin Böllert and N. Oelkers. Wiesbaden: Verlag für Sozialwissenschaften 2010. p. 129-156.

Meuser, Michael: Sociologija. In: Vyriškumas. Tarpdisciplininis vadovas. Ed. by Stefan Horlacher, B. Jansen and W. Schwanebeck. Stuttgart: Metzler 2016. p. 218-236.

Meuser, Michael; Scholz, Sylka. In: Baader, Meike Sophia; Bilstein, Johannes; Tholen, Toni (red.) (2012): Auklėjimas, švietimas ir lytis. Vyriškumas lyčių studijų akiratyje. Wiesbaden: Springer VS.

Meuser, Michael: Männlichkeit in Gesellschaft. Įžanginis žodis. Įvadas in: Moterų ir vyrų santykiai: The Made Man. Vyriškumo konstravimas ir krizė. Ketvirtasis pataisytas ir papildytas leidimas. Wiesbaden: Springer 2015 (= Gender and Society 8). S. 9-20.

Oxford University Press (2000): Masculinism, n., [internete] https://www.oed.com/view/Entry/114564?redirectedFrom=masculinism#eid [19.09.2020].

Schutzbach, Franziska (2018): Dominantinis vyriškumas ir neoreakcinis pasaulėvaizdis pick-up artistų scenoje. Publikuota: Feministinės studijos, 36 tomas, 2 numeris, red: Sabine Hark et. al, DOI: https://doi.org/10.1515/fs-2018-0034; Leidėjas: De Gruyter; Paskelbta internete: 2018 11 02.

Vahsen, Mechthilde: Männlich/Masculinity/Maskuliniškumo studijos. In: Metzler Lexikon Gender Studies, Geschlechterforschung. Požiūriai – Asmenys – Pagrindiniai terminai. Ed. by Renate Koll. Stuttgart: Metzler 2002. p. 252-253.

Vahsen, Mechthilde: Männerforschung (Vyrų studijos / Naujosios vyrų studijos / Vyrų judėjimas). In: Metzler Lexikon Gender Studies, Geschlechterforschung. Požiūriai – Asmenys – Pagrindiniai terminai. Ed. by Renate Koll. Stuttgart: Metzler 2002. p. 248-249.