Žmonės

Dudenas apima kelias pagrindines ir subkategorijas pagal terminą Volk. Nuo XX a. „Grimm’sche Wörterbuch“ iš viso priskaičiuojama net 15 pagrindinių reikšmių ir devynios subreikšmės. Sociologijos žodyne galima rasti tokį įrašą: „Bendro istorinio ir kultūrinio paveldo susieta žmonių bendruomenė, gyvenanti kartu tam tikrose valstybės ribose (Staatsvolk)“ (Reinhold 2017, 710).

Norint suvokti plačias žodžio reikšmes ir konotacijas, būtina atsižvelgti į istorinį kontekstą.

Žmonės laikui bėgant

Žodis Volk, nors ir nėra aiškiai paliudytas, bet daugumoje žodynų nurodomas, yra kilęs iš germaniškojo fulka „žmonės, karo žmonės“ (plg. Kluge 1963, 825; plg. Pfeifer 1989). Pasak Grimmų žodyno, seniausia reikšmė – uždaras karių būrys (sen. slav. plŭkŭ „kriegsschar, kämpfende schar“) (plg. Grimm 1854-1961, 455). Be karinio liaudiško termino, kuris reiškė ginkluotą kariuomenę, egzistavo ir teologinis terminas Dievo tauta. Tik XVII amžiuje, be kita ko, dėl Prancūzijos revoliucijos, atsirado terminas Staatsvolk, kuris vartojamas iki šiol (plg. Retterrath 2016, 33).

Iki pat XIX a. susiformavo daug įvairių žodžių vartosenos variantų. Tačiau šioms reikšmėms bendra tai, kad jomis įvardijama abstrakti, įsivaizduojama arba reali žmonių minia, kurią sieja religija, tradicijos, kalba arba specialus tikslas ir (arba) kuri pasižymi panašiomis savybėmis.

Kintančios konotacijos

„Dabartinėje politinėje vartosenoje žodis Volk vartojamas retai“, – sako Jörnas Retterathas knygoje Was ist ein Volk? Istorija taip pat rodo skirtingas šio žodžio vartojimo apraiškas. Taip tikriausiai yra dėl istorijos eigoje kintančių konotacijų. Viduramžiais žodis Volk buvo suprantamas kaip „žemesnioji klasė“ (paprasti žmonės), skirtingai nuo kilmingųjų, ir todėl turėjo daugiausia neigiamą atspalvį, o po Prancūzijos revoliucijos (1789 m.) ir Amerikos nepriklausomybės deklaracijos (1776 m.) jis buvo suprantamas kaip „visų piliečių, turinčių lygias teises, visuma“ ir dėl to įgavo teigiamą krūvį. Užuot nubrėžus ribą visuomenės viduje, ji buvo nubrėžta aplink ją (plg. Retterrath 2016).

Veimaro Respublikoje vis dar visur esantis žodis Volk galiausiai diskvalifikuotas kaip nešališka išraiška dėl nacionalsocialistų bandymo jį pasisavinti (plg. Retterrath 2016).

Galima pažymėti, kad žodžio reikšmės istorija glaudžiai susijusi su politine ir istorine-socialine raida. Kluge savo vokiečių kalbos etimologiniame žodyne šia tema toliau rašo: „jo emocinis tonas priklauso nuo kalbėtojo požiūrio ir nuotaikos“. (Kluge 1963, 825)

„Mes esame žmonės“?

Christianas Böttgeris savo knygoje Ethnos. Der Nebel um den Volksbegriff (Migla aplink tautos sąvoką) kelia klausimą, ar vis dar egzistuoja toks dalykas kaip tauta, ar tautos yra ideologiniai praeities konstruktai, kuriems mūsų globalizuotame pasaulyje nebeturėtų būti vietos. Tai klausimai, kuriuos šiuo metu reikia spręsti, kuriais jis nurodo politiškai ir medijuotai represuotą tautos sąvoką.

Taip pat verta diskutuoti apie „mes jausmo“, grindžiamo kilmės ir kultūros bendruomene arba liaudies sąmone, egzistavimą tuo metu, kai dėl imigracijos politikos vis garsiau skamba marginalūs politiniai balsai (plg. Böttger 2014).

Terminas tauta dažnai vartojamas kaip sinonimas.

Literatūra

Böttger, Christian (2014): Ethnos. Migla aplink tautos sąvoką. Schnellnach: Lindenbaum.

Duden, internetinis leidimas: https://www.duden.de/rechtschreibung/Volk [2018 06 20].

Grimm, Jacob u. Wilhelm (1854-1961): Vokiečių kalbos žodynas. http://www.woerterbuchnetz.de/DWB?lemma=volk [14.06.2018].

Kluge, Friedrich (1963): Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache. XIX leidimas. Berlin: de Gruyter.

Reinhold, Gerd (2017): Soziologie-Lexikon. Berlin/ Bosten: Oldenburg Wissenschaftsverlag.

Retterrath, Jörn (2016): „Kas yra tauta?“: Volks- und Gemeinschaftskonzepte der politischen Mitte in Deutschland 1917-1924. Berlin: de Gruyter.