Vietinių gyventojų žinios

Vietinių gyventojų žinios, literatūroje dažnai vadinamos tradicinėmis žiniomis, apibrėžia „žinias apie vaistines ar kitas naudingas biologinės įvairovės savybes, kurios dažnai egzistuoja iš kartos į kartą tam tikroje bendruomenėje ar keliose bendruomenėse ir yra šių grupių kultūrinio identiteto dalis“ (von Hahn 2004:,7 f.). Žodis vietinis kilęs iš lotynų kalbos žodžių indu- „vienas“ ir -genus „gimęs“ (plg. Duden Online). Taigi, sudurtas kartu, indigenous reiškia vietinis. Vieningo ir, svarbiausia, teisinio apibrėžimo sričių, į kurias patenka vietinės žinios, ir su jų naudojimu susijusių teisių nėra. Vis dėlto iš esmės tai susiję su „medicinos, žemdirbystės, religijos, apeigų ir daugeliu kitų sričių“ (Deacon 2012).

Tradicijos šaknys – ciklas

Vietinės kilmės žinios laikomos tradiciniu žinių rinkiniu, kurį vietiniai gyventojai kaupė dešimtmečius stebėdami ir kaupdami patirtį. Jos atlieka svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime ir ypač veikloje, nes kaip žinių rinkinys gali daryti įtaką sprendimams (plg. ten pat, 11). Šį procesą galima palyginti su ciklu, kai išmoktos žinios vis iš naujo perduodamos kitoms kartoms (plg. Homann 2005, 24). Tęstinio perdavimo forma sudaro palankias sąlygas skleisti ir taip pat pritaikyti tai, kas išmokta. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad perdavimas daugiausia vyksta žodžiu, o turinį galima keisti kalbos pagalba (plg. von Hahn 2004, 9).

Remiantis konstruktyvistiniu požiūriu, tradicinės žinios, kaip ir bendrosios asmens žinios, nuolat kinta ir laikomos lanksčiu konstruktu. Egzistuojančios aplinkos sąlygos daro įtaką, kad jis būtų pritaikytas prie atitinkamų sąlygų. Todėl vietinės žinios nėra griežtas darinys, o kintanti sąvoka, kuri gali egzistuoti kelis šimtmečius, tačiau visada išlaiko dalį savo pirminės formos.

„Kultūrinio vientisumo išsaugojimas“ (ten pat) yra čiabuvių tautų siekis. Dėl savo kintamumo būtina, kad tam tikra tradicijos dalis būtų išsaugota ir saugoma. „Tradicinės žinios yra susietos su konkrečiu geografiniu ir kultūriniu kontekstu, todėl jų negalima lengvai panaudoti už atitinkamos bendruomenės ribų“ (ten pat, 14). Geografinis susietumas su gyvenimo būdu ir kartu su vietove lemia tai, kad vietinės žinios tampa tik ribotai pritaikomos arba net nenaudojamos. Didelė tokių žinių dalis yra tarp čiabuvių, kurie paprastai priklauso gyventojų mažumoms. Jie yra glaudžiai susiję su savo aplinka.

Statusas populiacijoje

Vietinės kilmės žinios – tai tradicinių gyventojų žinių rinkinys, kuris tampa vis svarbesnis, ypač farmacijos pramonėje. Panašiai tai persikelia ir į kitas sritis. Be naudos plačiajai visuomenei, vietinės bendruomenės vis dėlto susiduria ir su problemomis. Jos neturi galimybės užpatentuoti savo žinių, o tai reiškia, kad jos negali būti laikomos riboto naudojimo žiniomis ir gali būti išnaudojamos.

Literatūra

Deacon, Harriet (2012): Iš naujo atrandant istoriją – nematerialusis kultūros paveldas Pietų Afrikoje.

URL: http://www.goethe.de/ins/za/prj/wom/inw/deindex.htm [2019 08 02].

Dudenredaktion (o. J.): „vietiniai“ apie Duden internete. https://www.duden.de/rechtschreibung/indigen#herkunft [2019 08 06].

Hahn, Anja von Hahn (2004): Tradicinės vietinių ir vietos bendruomenių žinios tarp intelektinės nuosavybės teisių ir viešosios srities. Beiträge zum ausländischen öffentlichen Recht und Völkerrecht 170. Berlin/ Heidelberg: Springer.

Homann, Sabine (2005): Borana pastoralists in natural resource management: a case study from southern Ethiopia. Göttingen: Cuvillier.