„Kiekviena vertybė (kiekviena dorybė, kiekvienas pagrindinis principas, kiekviena žmogiškoji savybė) gali išvystyti visą savo konstruktyvųjį poveikį tik tada, jei ji yra nuolatinėje įtampoje su teigiama priešinga vertybe, „seseriška dorybe“. Jei šios pusiausvyros nėra, vertybė virsta savo nuvertėjusiu perdėjimu.“ (Schulz von Thun, n.d.)
Schulz von Thun (1989) sujungė „vertybių kvadratą, kilusį iš Nicolai Hartmann (1926) ir toliau išplėtotą Helwig (1967), su raidos idėja tarpasmeninio bendravimo ir asmenybės ugdymo problemoms spręsti“. (Schulz von Thun, n.d.)
Vystymosi kvadratas grindžiamas keturiomis vertybėmis, kurios turi būti išlaikytos dinamiškoje pusiausvyroje. Tarp viršutinių teigiamų vertybių, tokių kaip draugiškumas ir santūrus rezervuotumas, egzistuoja teigiamas įtampos ir (arba) papildomumo santykis. Vertikaliai joms yra devalvuojantys perdėjimai, pavyzdžiui, išpuikęs atsainumas ir paniekinantis irzlumas. Ryšys tarp žemesniųjų nevertybių reiškia pabėgimą iš vienos nevertybės į kitą nevertybę, kai neužtenka jėgų prasiskinti kelią į aukštesniąsias teigiamas vertybes. Taip gali atsitikti, jei viena iš nevertybių, pavyzdžiui, išpuikęs atsainumas, nėra gerai priimama kito asmens, ir žmogus padaro išvadą, kad turi elgtis visiškai priešingai, todėl pereina į kitą kraštutinumą. Modelio įstrižainės reiškia priešingas vertybės ir nevertybės priešingybes.
Modelis taip pat padeda paaiškinti tarpkultūrinius konfliktus ir gali būti naudojamas diskusijose dėl tikslų nustatymo.
Literatūra
Schulz von Thun, Friedemann (n. d.): das Werte- und Entwicklungsquadrat. https://www.schulz-von-thun.de/die-modelle/das-werte-und-entwicklungsquadrat [13.01.2021].
Schulz von Thun, Friedemann (2010): Vertybių ir plėtros kvadratas. Bendravimo analizės ir asmenybės ugdymo priemonė. In: TPS. Leben, Lernen und Arbeiten in der Kita 9, 13-17.