Transkultūriškumas

Transkultūriškumo terminas yra socialinė kultūros studijų sąvoka, kuri iš pradžių buvo vartojama Lotynų ir Angloamerikos šalyse, tačiau vis dažniau įsitvirtina Europos diskurse (plg. Lüsebrink 2012, 19). Kilęs iš lotyniško žodžio trans „per, anapus“ ir cultus „kultivuojamas, dirbamas“, transkultūriškumas apibūdina kultūrinių ribų peržengimo reiškinius ir procesus, kurie gali lemti kultūrinių ribų sušvelnėjimą arba išnykimą (plg. Richter 2011, 27).

Transkultūriškumas pagal Welschą

„Transkultūriškumo sąvoka žymi šią pakitusią kultūrų būklę ir bando iš jos išvesti būtinas konceptualias ir normatyvines pasekmes“ (Welsch 1995, 42). Filosofas Wolfgangas Welschas XX a. devintajame dešimtmetyje pirmą kartą apibrėžė ir įvedė transkultūriškumo sąvoką vokiškai kalbančiam pasauliui: „Mūsų kultūros de facto jau seniai nebeturi homogeniškumo ir atskirumo pavidalo, bet joms būdingas maišymasis ir persipynimas iki pat jų esmės. Šią naują kultūrų formą vadinu transkultūrine, nes ji peržengia tradicinę kultūros sampratą ir savaime peržengia tradicines kultūrines ribas. Transkultūriškumo sąvoka siekiama iškelti į dienos šviesą šią pakitusią kultūros konstituciją“ (Welsch 1997, 4). Taip jis pirmą kartą, priešingai ankstesniems monolitiniams požiūriams, įtvirtino tinklinio pobūdžio kultūros sampratą.

Vidinis pliuralizmas ir išorinis sienų kirtimas

Priešingai nei daugiakultūriškumas ir tarpkultūriškumas, terminas transkultūriškumas neapibūdina nei „gyvenimo greta“, nei „gyvenimo kartu“. Veikiau transkultūriniai procesai per abipusę įtaką sukuria naujas kultūros savybes, kurios individui pasireiškia pliuralistinių kultūrinių tapatybių pavidalu (plg. Otiz 1947, 97 ir toliau). Dažnai, bet nebūtinai, transkultūriniai procesai plėtoja tarpkultūrinę iki integracinę dinamiką (plg. Lüsebrink 2012, 20).

Transkultūriškumas kultūras supranta labiau kaip išsklaidytas, viena kitą įtakojančias ir besikeičiančias taisyklių sistemas, o ne kaip statiškas, geopolitiškai apribotas tvarkas.

Literatūra

Otiz, Fernando (1947): „Transkultūrizacijos“ socialinis reiškinys ir jo reikšmė. In: Ders. (sud.): Kubos kontrapunktas. Tabakas ir cukrus. Durham/ London: Duke University Press, 97-103.

Lüsebrink, Hans-Jürgen (2012): Tarpkultūrinė komunikacija. Sąveika, užsienio suvokimas, kultūros perdavimas. Štutgartas: J. B. Metzler.

Richter, Nina (2011): Trečiosios kultūros vaikai. Transkultūrinės vaikystės ir jaunimo patirtys. Marburg: Tetum.

Welsch, Wolfgang (1995): Transkultūriškumas. Apie kintančią šiuolaikinių kultūrų konstituciją. In: Institute for Foreign Cultural Relations (ed.): Migracija ir kultūriniai pokyčiai. Kultūrinių mainų žurnalo dėmesio centre. Vol. 1/45, Stuttgart, 39-44. http:// www.forum-interkultur.net/fileadmin/user_upload/pdf (2006).

Welsch, Wolfgang (1997): Die veränderte Verfassung heutiger Kulturen.