Tradicijos (lot. traditio, į: tradere) – tai elgesio, idėjų ir kultūros tradicijos, susiformavusios ir perduodamos iš kartos į kartą tam tikroje bendruomenėje. Sena tradicija, tradicijos laikymasis ir tradicijos laikymasis yra visiems žmonėms žinomos frazės (plg. Duden 2015, 1592).
Tradicijos – tai žinių, įgūdžių, papročių, tikėjimų ir jų perdavimo visuma, perduota istorinio proceso metu. Nepaveldėtas elgesys ir veiksmų modeliai yra įtvirtinami ir perduodami toliau. Istorijos šaltinis yra tradicija, o tradicijos organas – kalba (plg. Paul 2002, 1012). Be to, tradicija būna tarp kelių asmenų, grupėje arba tarp kartų, ji gali būti žodinė ir rašytinė. Tradicijos šeimoje ar bendruomenėje ypač formuojasi dėl auklėjimo ir pavyzdžių. Taip socialinė grupė įgyja kultūros statusą. Kalba, judėjimas ir įgūdžiai yra svarbūs tradicijos komponentai (plg. Paul 2002, 1012; plg. Toynbee 1970, 36).
Dvi tradicijos interpretacijos
Viena vertus, tradicija gali būti suprantama kaip „kultūrinis paveldas“, kita vertus, kaip „perdavimas“ (plg. Eisenstadt 1979, 148). Tradicija kaip kultūros paveldas suprantama kaip kultūros ar bendruomenės žinių, papročių, kalbos ir įgūdžių perdavimas. Darbo ir bendravimo procesuose iš kartos į kartą perduodami ritualai, taisyklės ir žinios, todėl jie tampa kultūriniu paveldu, pavyzdžiui, švenčių ir vestuvių papročiai. Kita vertus, tradicija kaip perdavimas apibūdina patį perdavimo procesą. Normos, vertybės, kalbos formos ir idėjos perduodamos ir apibūdinamos kaip tradicijos procesas (plg. Duden 2015, 1592).
Tradicijos mums visiems ir kiekvienai kultūrai reiškia kažką skirtingo ir gali keistis bėgant kartoms. Vienam žmogui tradicija yra Kalėdų išvakarėse eiti į bažnyčią, kitam – šeštadieniais eiti į stadioną arba penktadieniais lankyti draugus. Tradicija yra įvairialypė, tokia pat įvairialypė, kaip ir kiekvienas žmogus bei kiekviena kultūra. Tradicijų išsaugojimas, laikymasis ir perdavimas yra mūsų tapatybės dalis.
Literatūra
Dudėnas (2015): Deutsches Universalwörterbuch. 8 leidimas. Berlynas: Duden.
Eisenstadtas, S. N. (1979): Tradicija, kaita ir modernybė. Frankfurtas prie Maino: Suhrkamp.
Paul, Hermann (2012): Deutsches Wörterbuch. Mūsų žodyno reikšmių istorija ir struktūra. 10-asis leidimas. Tiubingene: Niemeyer.
Toynbee, Arnold (1970): Tradicija ir instinktas. In: d’Astorg (ed.): Vom Sinn der Tradition. Miunchenas: Beck.