Pastaraisiais metais tolerancijos sąvoka labai pasikeitė. Anksčiau jis turėjo gana neigiamą atspalvį.
Liuteris
Martynas Liuteris (1483-1546) savo laiku lotynišką terminą tolerantia apibrėžė taip: „Tolerancija paprastai reiškia pakantumą arba pagarbą įsitikinimams, veiksmams ar praktikai, kurie, viena vertus, laikomi neteisingais ir nukrypstančiais nuo normos, tačiau, kita vertus, nėra visiškai atmetami ir nėra ribojami.“
Technologijos
Inžinerijoje tolerancija apibrėžiama taip: „Tolerancija reiškia sistemos būseną, kai dėl trikdančio poveikio sukelto nukrypimo nuo normalios būsenos (dar) neprireikia arba nesiimama atsakomųjų reguliavimo ar atsakomųjų priemonių. Siauresne prasme tolerancija – tai dydžio nuokrypis nuo standartinės būsenos arba standartinio matmens, kuris tiesiog dar nekelia pavojaus sistemos funkcijai.“ (physics.cosmos-indirekt.de 2020)
Prasmės poslinkis
Palyginti su šiomis apibrėžtimis, šiandien ši sąvoka vis dažniau tapatinama su priimtinumu. Johannas Wolfgangas von Goethe (1749-1832) rašė: „Tolerancija iš tikrųjų turėtų būti tik laikinas požiūris: ji turi vesti į priėmimą. Toleruoti reiškia įžeisti.“ Tačiau prasmės pasikeitimas į pritarimą, kuris ypač pastebimas socialiniame ir politiniame gyvenime, taip pat kelia pavojų. Pirmiausia tai susiję su tolerancijos teigimu savo interesų naudai (plg. Hastedt 2012, 8). Šiame kontekste Vokietijoje taip pat nuolat kyla ginčų, pavyzdžiui, kai kalbama apie religinius simbolius viešosiose erdvėse (kryžius, galvos apdangalai ir pan.). Kur prasideda ir kur baigiasi tolerancija? Ką konkrečiai reiškia tolerancija, kai egzistuoja prieštaringos pozicijos – privačiame žmonių gyvenime ar platesniame politiniame kontekste?
Paradoksas
Diskusijoje apie toleranciją yra neatsiejamas paradoksas. Pavyzdžiui, diskusija apie etninę įvairovę gilina skirtumus tarp tautybių ir etninių grupių, nors iš tikrųjų šiuo diskursu norima juos išlyginti. Tačiau, anot Nassehi, iš tikrųjų labiau išryškėja kultūrinis unikalumas (plg. Nassehi 2002, 175 ir toliau).
Tolerancija yra ambivalentiška ir visada turėtų būti vertinama kritiškai, nes tolerancijos metu negalima ignoruoti nusikaltimų ar žmogaus teisių pažeidimų. Ar galima toleruoti priverstines santuokas, vaikų santuokas, raganų ir našlių deginimą, lytinių organų žalojimą vardan tam tikrų kultūrinių ypatybių? Ar čia apskritai galime kalbėti apie konkrečias kultūros formas?
Literatūra
https://physik.cosmos-indirekt.de/Physik-Schule/Toleranz_(Technology) [18.02.2020].
Hastedt, Heiner (2012): Tolerancija. Grundwissen Philosophie. Štutgartas: Reclam.
Nassehi, Armin (2002): The Paradox of Tolerance (Tolerancijos paradoksas). In: Alfred Herrnhausen Society for International Dialogue (ed.): Tolerance. Įvairovės tapatybės pripažinimas. Frankfurtas prie Maino.