Tėvynė yra „akinantis kultūrinis fenomenas, perkeliantis daugelio šimtmečių prasmės sluoksnius“ (Kazal 2005, 61). Dėl savo vartojimo šis terminas turi sudėtingų konotacijų (plg. Kühne / Schönwald 2015, 101-104). Jis išsivystė iš senosios aukštaičių vokiečių kalbos žodžio heimuoti ir reiškia „šalį, šalies dalį arba vietą, kurioje žmogus [gimė ir] užaugo arba kurioje jis jaučiasi kaip namie dėl nuolatinės gyvenamosios vietos“ (Duden online), reiškiančią žmonių santykį su teritorine sritimi arba joje vyraujančiomis vertybėmis ir normomis (plg. Kühne / Schönwald 2015, 101-106).
Apie istorinę termino raidą
Kalbant apie istorinį kontekstą, Kühne ir Schönwald nuomone, „Heimat, ypač žvelgiant į XX a. retrospektyvą, jokiu būdu nepasirodė nekenksminga sąvoka“ (Kühne / Schönwald 2015, 104). Šiuo atžvilgiu Lobensommer teigia, kad sąvoka „nuo 1945 m. iki XX a. septintojo dešimtmečio vidurio pramoginėje literatūroje pirmiausia buvo vartojama nostalgiško prisiminimo, nepasiekiamos utopijos prasme, atsisakant politinių konotacijų“ (Lobensommer 2010, 75-76). Čia jis turi omenyje tokius autorius kaip Siegfriedas Lenzas ir Günteris Grassas (plg. Lobensommer 2010, 75-76).
Iki 1959 m. buvusį labai siaurą namų apibrėžimą, susijusį su vietine teritorija ir joje vyravusiomis pažiūromis bei tradicijomis, pakeitė kelių vietovių ar didesnių teritorijų apibrėžimas (plg. Lobensommer 2010, 75). Ši raida, kai buvo atsitraukiama nuo griežtai ribojančios tėvynės sampratos, nuolat tęsėsi. Pasak Pazarkos, 1986 m. „namai […] [randami] savyje, o tai lemia namų internalizaciją, subjektyvaciją, kuri gali nuolat kurti naujus namus įgyjant draugų, teigiamų jausmų“ (Lobensommer 2010, 79).
Namai globalizuotame pasaulyje
Šiuolaikiniame pasaulyje namų sąvoka išgyvena renesansą vis ryškesnės globalizacijos ir su ja susijusios „daugelio žmonių gyvenimo pasaulių decentralizacijos“ (Kühne / Schönwald 2015, 101-106) kontekste, atsižvelgiant į norą „persikelti“ (Kühne / Schönwald 2015, 101-106) į pažįstamą gyvenimo pasaulį. Šis terminas dažnai vartojamas kaip „regioninio identiteto“ sinonimas (Kühne / Schönwald 2015, 101-106). Tai, be kita ko, atsispindi ir socialinėje dimensijoje – šeimoje ir draugų rate su „neginčijamai priimtinu vaidmenų, vertybių ir normų rinkiniu“ (Kühne / Schönwald 2015, 101-106), kuris daugeliu atvejų taip pat lemia kitų žmonių ir (arba) kultūrų atskirties ir marginalizacijos dimensiją.
Kiti aspektai šiame kontekste yra laikas („romantizuojantis savo praeities prisiminimas“) (Kühne / Schönwald 2015, 101-106), taip pat vietos dimensijos „kraštovaizdžio kaip gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio“ (Schreiber 2012, 3) ir „dekompleksacijos“ (Kühne / Schönwald 2015, 101-106).
Tėvynė ir migracija
Migracijos fone tėvynės sąvoka sudaro progą kontroversiškoms (tėvynės) diskusijoms, nes daugelis „vietinių“ žmonių baiminasi prarasti kultūrą, taigi ir savo vertybių korseto galią (plg. Kühne / Schönwald 2015, 101-106). Tariamai „teisingą“ kultūrą, taigi ir priklausymą visuomenei, jie apibrėžia „teisinga tarme, „teisinga“ etnine kilme (dokumentuojama protėvių lokalumu), heteroseksualumu, „teisinga“ religija, taip pat vietinių ir regioninių tradicijų praktikavimu (o ne pažintinėmis žiniomis apie jas!)“. (Kühne / Schönwald 2015, 101-106).
Literatūra
Dudenredaktion (o. J.): „Heimat“ auf Duden online. https://www.duden.de/rechtschreibung/Heimat [2018 06 25].
Kazal, Irene (2005): „Sozialistische Heimat DDR. Kraštovaizdis, tauta ir klasė XX a. šeštojo dešimtmečio diskusijose apie tėvynę. In: Kazal, I./ Voigt, A./ Weil, A./ Zutz, A. (sud.): Kulturen der Landschaft. Kultūrinio kraštovaizdžio idėjos tarp tradicijos ir modernizacijos. Berlin, 59-80.
Kühne, Olaf / Schönwald, Antje: Identität, Heimat sowie In- und Exklusion: Aspekte der sozialen Konstruktion von Eigenem und Fremdem als Herausforderung des Migrationszeitalters. https://www.econstor.eu/bitstream/10419/111036/1/ab_013_08.pdf [2018 6 25].
Lobensommer, Andrea (2010): The Search for Home. Namų sampratos bandymai prozos tekstuose 1989-2001 m. Miunchenas: Diss. masch.
Schreiber, Wilfried E. (2012): Heimat verorten: Heimat aus der Sicht eines Geographen – In: Neue Didaktik 1, p. 1-6. https://www.pedocs.de/volltexte/2015/10068/pdf/NeueDidaktik_1_2012_Schreiber_Heimat_verorten.pdf [25.06.2018].