Tarpkultūriškumas

Vaikas gimsta neturėdamas kultūrinio supratimo, t. y. „kultūros“ reikia išmokti. Per socialinius ryšius, socialinius įvykius, institucijas ir materialiai paveiktą pasaulį vaikui susiformuoja subjektyvios nuostatos, vertybės ir sąvokos. Šis kultūros mokymosi procesas (dar vadinamas inkultūracija) paverčia individą socialine būtybe, kuri gali nesąmoningai įsisavinti savo aplinkos kultūrinius ženklus ir atitinkamai elgtis. Perimamos kultūrinės formos ir sprendimai.

Orientacijos sistema

Taigi kultūra yra tapatybę formuojanti orientacinė sistema, kuri yra internalizuota ir nebėra sąmoningai suvokiama. Kartu kultūrinis tapatumas visada yra ir grupinis tapatumas, nes jį galima atsekti pagal priklausymą tam tikrai kultūrinei grupei. Kadangi susidūrimas su savo tapatybe yra labai emocionalus, tarpkultūrinių susitikimų metu ypač svarbu apmąstyti, kurios savo tapatybės dalys yra individualios, o kurios – kultūrinės, nors kasdienėse situacijose tai vargu ar galima padaryti arba tik sunkiai (plg. EMIL 2006, 13 ir toliau).

Vertybės ir normos

Svetimoje kultūrinėje aplinkoje greitai paaiškėja, kad vyrauja kitos vertybės ir normos. Nebeįmanoma orientuotis į savo kultūros gaires. Tai gali sukelti nerimo ir nesaugumo jausmą. Tik susidūrus su skirtingomis kultūromis apmąstoma ir įsisąmoninama sava kultūrinė tapatybė. Susidūrimas su kultūromis, kurios atstovauja kitoms vertybėms ir normoms, lemia, kad jos suvokiamos kaip „svetimos“ (plg. EMIL 2006, 15 ir toliau).

Asmenybė yra savęs pozicionavimo savo kultūroje produktas. Šiame kontekste svarbu į savo kultūrinę tapatybę žvelgti kaip į kintančią, nes „kultūros nėra narvai, o žmonės nėra jų kaliniai“ (EMIL 2006, 16). Kultūrinis tapatumas nuolat kinta, o tai lemia susidūrimas su kitų kultūrų atstovais. Todėl daugiakultūrėje visuomenėje kalbame apie daugiakultūrinių tapatybių formavimąsi, kurios su kultūrinėmis gėrybėmis elgiasi situatyviai ir individualiai (plg. EMIL 2006, 16 ir toliau).

Tarpkultūriškumas – kultūrų mainai

Sąvoka „tarpkultūriškumas“ reiškia mainų tarp skirtingų kultūrų arba tarp skirtingą kultūrinę patirtį turinčių asmenų ar grupių procesą. Šiame kontekste tarpkultūriškumas reiškia tradiciškai savarankiškas kultūrines grupes (plg. Irmer 2002, 11). Pasak Yousefi, tarpkultūriškumas reiškia „teoriją ir praktiką, supratimo būdą, susijusį su istoriniais ir šiuolaikiniais visų kultūros sričių ir žmonių, kaip jų nešėjų, santykiais“. (Yousefi 2014, 25)

Kultūrų, turinčių skirtingas vertybes, reikšmių sistemas ir žinių lygius, susidūrimas susijęs su dirginimu, nuostaba, sąveika ir pasitikėjimu savimi. Priešdėlis inter reiškia „tarp“ arba „tarpusavyje“ ir „reiškia tai, kad mainų procese atsiranda kažkas naujo“. (Barmeyer 2012, 81) Tarpkultūrinės komunikacijos metu sąveikaujantys asmenys derasi dėl naujų bendravimo ir elgsenos taisyklių, kurioms būdingas stiprus impulsas. Tik tada, kai sąveikaujantys asmenys „savą“ ir „svetimą“ priskiria prie reikšmingų, įvyksta kultūrinės sutapties situacijos ir atsiranda tarpkultūriškumas (plg. Barmeyer 2012, 82).

Tarpkultūrinė komunikacija

Bendravimo situacijose tarpkultūriškumo aspektas gali pasitarnauti kaip priminimas nežiūrėti į žmones atsietai nuo jų kultūrinės aplinkos, bet kaip į priklausančius tam tikrai grupei ar žmonių grupei. Tačiau reikėtų vengti kultūrinti bendravimo partnerius, t. y. priskirti jiems specifinių savybių dėl jų kultūrinės aplinkos (plg. Wiechelmann 2013, 331).

Kontaktų tiltai

Trans-, inter- ir multikultūriškumas

Nors terminai trans-, inter- ir multikultūriškumas dažnai vartojami kaip sinonimai, jų reikšmė nėra tapati. Pasak Yousefi, šios trys teorijos „nepaisant akivaizdžių skirtumų [ ] turi vidinę giminystę“ (Yousefi 2014, 25). Tarpkultūriškumas yra tarpkultūriškumo ir daugiakultūriškumo jungtis.

Daugiakultūriškumas reiškia skirtingos kilmės, gyvenimo situacijų ir kultūrinių gyvenimo būdų žmonių sambūvį visuomenėje. Ji numato aiškiai skirtingų, homogeniškų kultūrų egzistavimą. Kita vertus, transkultūriškumas reiškia, kad nėra vienarūšių kultūrų, o tik skirtingo išskirtinumo kultūriniai hibridai. „Kultūros yra tarpusavyje susijusios per migraciją, komunikacijos sistemas ir ekonominę tarpusavio priklausomybę“ (Irmer 2022, 12). Į nacionalines sienas nebeatsižvelgiama. Transkultūriškumas reiškia tarpusavyje susijusią pasaulinę kultūrą, kuri jungia visas nacionalines kultūras (plg. Irmer 2002, 11 ir toliau). Hiperkultūriškumo sąvoka yra nauja.

Taip pat įdomus: svogūno kultūros modelis.

Literatūra

Barmeyer, Christoph (2012): Taschenlexikon Interkulturalität. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht.

Europos modulinė tarpkultūrinio mokymosi programa rengiant mokytojus EMIL 2006 m. Tarpkultūrinė kompetencija pradinėse mokyklose. http://www.emil.ikk.lmu.de/deutch/ Handbuch-EMIL-Volltext.pdf [15.03.2017].

Irmer, Marion (2002): Intercultural Play & Learning (Tarpkultūrinis žaidimas ir mokymasis). Praktiniai sprendimai. Knyga: WEKA Media.

Wiechelmann, Sarah (2013): Ar tai buvo tarpkultūrinis nesusipratimas? Apie pavojų dėl kultūros pamiršti žmogų. In: Kumbier, Dagmar/ Schulz von Thun, Friedemann (eds.): Interkulturelle Kommunikation. Metodai, modeliai, pavyzdžiai. 6 leid. Reinbek bei Hamburg: Rowohlt Verlag, 323-335.

Yousefi, Hamid Reza (2014): Pagrindinės tarpkultūrinės komunikacijos sąvokos. Miunchenas: UVK.