Tapatybė

„Tik turint įtvirtintą savo tapatybę įmanoma iš tikrųjų susidurti su Kito keistumu.“ (Rosa 2007, 49)

Etimologija

Identitetas kilęs iš lotyniško žodžio identitas ir reiškia „absoliutų vienodumą“ (Rosa 2007, 47). Sociologas Hartmutas Rosa apžvelgia šį terminą įvairiuose kontekstuose ir formose. Savo esė Identitetas jis aiškina, kad tiek matematikoje, tiek logikoje jis „atspindi tobulo vienodumo santykį, [kurį] objektas turi pats su savimi ir tik su savimi“. (Rosa 2007, 47) Kalbant apie žmogaus esmę, tapatumas apibūdinamas kiekvieno individo unikalumu ir atpažįstamumu. Jis sudaro individualios asmenybės formavimosi pagrindą. Pasak Rosos, kalbos vartojimas ir dalyvavimas kultūroje yra „viso tarpkultūrinio bendravimo […] ir supratimo pagrindas“ (Rosa 2007, 47).

Trys tapatybės aspektai

Kultūrologė Edith Broszinsky-Schwabe savo knygoje „Tarpkultūrinė komunikacija“ tarpkultūriniuose mainuose dalyvaujančių žmonių tapatybę skirsto į tris aspektus: Pirmiausia tai asmeninis identitetas, kuris glaudžiai susijęs su asmens išorine išvaizda. Elgesys, kalba ir kvapas vaidina esminį vaidmenį pirmojo susitikimo metu. antroje vietoje yra socialinis tapatumas (grupinis tapatumas, mes tapatumas, kolektyvinis tapatumas). Čia asmuo įgyja būdingų kultūrinių bruožų ir taip žymi savo priklausomybę grupei, su kuria tapatinasi. Be to, Broszinsky-Schwabe išskiria socialinį tapatumą įvairiose tapatumo srityse, pavyzdžiui, šeimos, amžiaus grupės, profesijos, religijos ir t. t. (plg. Broszinsky-Schwabe 2011, 44).

Kultūrinis tapatumas kaip trečiasis aspektas apibūdina atskirus asmenis ar grupes, kurie vadovaujasi „kalbos bendrumu, bendro gyvenimo normomis, ideologinėmis ir religinėmis orientacijomis, meno ir mokslo tradicijomis, sporto ir amatų įgūdžiais, bendrais idealais ir vertybėmis [orientuojasi]. Gyvenimo būdo bendrumai atsiskleidžia, pavyzdžiui, būsto ir gyvenviečių elgsenoje, valgymo įpročiuose, madoje, manierose, simboliuose, festivaliuose ir šventėse“. (Broszinsky-Schwabe 2011, 46)

Savivaizdis – išorinis įvaizdis

Šiuo metu kontaktai tarp skirtingų kultūrų yra intensyvesni nei bet kada anksčiau. Todėl tapatybės išsaugojimas tampa iššūkiu. Kaip aiškiai nurodo Broszinsky-Schwabe, kiekviena atskira kultūra su savo ženklais, simboliais, tradicijomis, elgesio modeliais ir vertybių sistemomis daro įtaką asmens tapatybės formavimuisi (plg. Broszinsky-Schwabe 2011, 46). Tai tampa ypač akivaizdu susidūrus su svetima kultūra arba integruojantis į svetimą šalį.

Psichologė Annekatrin Hoppe šiuo požiūriu nagrinėja, kiek naujoje aplinkoje keičiasi anksčiau pažįstamas savęs vaizdas. Savo esė „So war ich nicht, so bin ich nicht!“ (Aš nebuvau toks, aš nesu toks) ji aiškina, kad bandant integruotis svetimoje aplinkoje kyla abejonių dėl pažįstamų elgesio modelių ir požiūrių, taip pat savybių, kurios kitu atveju liktų paslėptos (plg. Hoppe 2013). Tuomet savasis įvaizdis, išaugęs iš pažįstamos kultūrinės aplinkos, nebeatitinka svetimo įvaizdžio. Tai savo ruožtu sukelia „netikrumą dėl savo tapatybės“ (Hoppe 2013, 176).

Globalizacija

Nuolatinė kultūrų kaita daro tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką tapatumo raidai. Kultūrų kaita rodo, kad „kultūra [yra] transportuojama, ji yra jos nešėjų krovinys“. (Groh 2003, 172) Šiuo atžvilgiu Groh savo straipsnyje Identiteto kaita – globalizacija ir kultūrinės indukcijos pažymi, kad globalizacija sukelia vietinių, autonominių kultūrų, kurios susiduria su industrinėmis kultūromis, destabilizaciją. Dėl „dominavimo atotrūkio“ (Groh 2003, 162), kultūros iš dalies arba visiškai ištrinamos, taip atimant iš žmonių galimybę susiformuoti individualų tapatumą (plg. Groh 2003, 177).

Literatūra

Broszinsky-Schwabe, Edith (2011): Tarpkultūrinė komunikacija. Nesusipratimai – supratimas. Wiesbaden: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilnius, 2011, p. 1: Springer.

Groh, Arnold (2003): Identiteto kaita. Globalizacija ir kultūrinės indukcijos. In: Kimminich, Eva (ed.): Welt Körper Sprache. Kultūros suvokimo ir reprezentacijos formų perspektyvos. Kultūrinis tapatumas. Konstrukcijos ir krizės. T. 3. Frankfurtas prie Maino: Peter Lang, 161-185.

Hoppe, Annekatrin (2013): So war ich nicht, so bin ich nicht. Apie kultūrinės aplinkos įtaką savajam identitetui. In: Kumbier, Dagmar/ Schulz von Thun, Friedemann (eds.): Intercultural Communication: Methods, Models, Examples. 6 leid. Reinbek bei Hamburg: Rowohlt, 170-186.

Rosa, Hartmut (2007) Identity. In: Straub, Jürgen/ Weidemann, Arne/ Weidemann, Doris (eds.): Handbuch interkulturelle Kommunikation und Kompetenz. Pagrindinės sąvokos – teorijos – taikymo sritys. Štutgartas: Metzler, 47-56.