Tapatybė, seksualinė

Seksualinė tapatybė reiškia lesbietes, gėjus, biseksualius, panseksualius, demiseksualius, aseksualius ir panseksualius asmenis.

Nors seksualinė orientacija apibūdina „asmens seksualinių ir emocinių poreikių orientaciją į kitus tos pačios ar priešingos lyties arba abiejų lyčių asmenis“ (1; plg. Sexual Orientation-in Psychotherapy and Counselling, p. 6), seksualinė tapatybė prie šio termino prideda savęs supratimo vertę, kuri negali būti nulemta vien tik seksualinių santykių ar veiksmų su kitais asmenimis ar su jais.

Pasak Magret Göth ir Ralpho Kohno, seksualinė tapatybė yra tapatybė, kurią asmuo susikuria remdamasis savo seksualine orientacija. Tapatumo raidai įtakos turėtų individuali, socialinė ir kultūrinė situacija bei kiti aspektai. (2; plg. Sexual Orientation-in Psychotherapy and Counselling, p. 6).

Čia taip pat matyti, kad seksualinis tapatumas gali išsivystyti iš seksualinės orientacijos, tačiau šių dviejų terminų nereikėtų vartoti kaip sinonimų. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad seksualinės traukos nejautimas, kuris taip pat gali būti išreikštas neužmezgant seksualinių santykių, taip pat gali būti seksualinė tapatybė, t. y. aseksualumas. Todėl seksualinę tapatybę siejant tik su seksualiniais santykiais ir (arba) veiksmais galima daryti klaidingas išvadas. Be to, seksualinei tapatybei, be kita ko, gali daryti įtaką kultūriniai įspaudai, tačiau gali atsirasti ir individualių pokyčių, todėl seksualinė tapatybė yra visapusiškesnė nei seksualinė orientacija.

Kita vertus, Stefanas Timmermannas seksualinę tapatybę apibrėžia taip: „Seksualinė tapatybė yra esminis žmonių savęs supratimas, kas jie yra kaip seksualinės būtybės – kaip jie suvokia save ir kaip juos (nori) suvokti kiti. Jis apima biologinę, socialinę, taip pat psichologinę lytį ir seksualinę orientaciją“. (3; plg. Handbuch Sexualpädagogik und sexuelle Bildung, p. 261). Be to, seksualinė tapatybė nėra statiška gyvenimo eigoje, o veikiau kintanti (4; plg. Handbuch Sexualpädagogik und sexuelle Bildung, p. 261).

Tai aiškiai parodo, kad seksualiniai santykiai, kurie gali atsirasti dėl seksualinės orientacijos, nebūtinai automatiškai turi formuoti tapatybę; veikiau tai yra savęs supratimo klausimas, kuris gali būti kintantis.

Seksualinės tapatybės apibrėžtys ir pavyzdžiai

Aseksualai: aseksualūs asmenys nejaučia seksualinės traukos kitiems žmonėms. Biseksualumas Biseksualius asmenis romantiškai, erotiškai ir (arba) seksualiai traukia savo arba „priešingos“ lyties asmenys. Šis seksualinės tapatybės įvardijimas suponuoja savęs priskyrimą binarinei lyčių tvarkai (plg. „panseksualas“). (…)

Demiseksualūs asmenys: Demiseksualius asmenis seksualiai traukia tik tie asmenys, su kuriais jie jau yra užmezgę artimus santykius.

Heteroseksualūs: heteroseksualius asmenis romantiškai, erotiškai ir (arba) seksualiai traukia „priešingos“ lyties asmenys. Toks seksualinės tapatybės įvardijimas suponuoja savęs priskyrimą binarinei lyčių sistemai. Heteronormatyvumas laikomas socialiniu tvarkos principu, pagal kurį standartizuojamas seksualumas ir lytis.

Homoseksualumas: Homoseksualius asmenis traukia tos pačios lyties asmenys, kurie turi romantinių, erotinių ir (arba) seksualinių troškimų. Toks seksualinės tapatybės įvardijimas suponuoja savęs priskyrimą binarinei lyčių tvarkai. Kartais suvokiamas kaip patologizuojantis, todėl dažniau vartojami terminai „lesbietė“ ir „gėjus“. (…)

Lesbietė: šis seksualinės tapatybės apibūdinimas suponuoja savęs priskyrimą binarinei lyčių sistemai. Tai suprantama kaip tos pačios lyties moterų seksualinė tapatybė. Anksčiau vartotas kaip pejoratyvas, tačiau per lesbiečių ir gėjų emancipacijos judėjimą tapo pozityviu savęs įvardijimu. (…)

Panseksualas: Panseksualius asmenis traukia kiti žmonės, nepriklausomai nuo jų lyties. Tai apima ne tik vyrus ir moteris, bet ir translyčius bei interseksualius asmenis. Tokiu būdu kvestionuojama binarinė lyčių tvarka. (…)

Homoseksualas: šis seksualinės tapatybės pavadinimas suponuoja savęs priskyrimą binarinei lyčių tvarkai. Tai suprantama kaip tos pačios lyties vyrų seksualinė tapatybė. Anksčiau vartotas kaip pejoratyvas, tačiau per lesbiečių ir gėjų emancipacijos judėjimą tapo pozityviu savęs įvardijimu.

Seksualinė tapatybė: dar vadinama seksualine orientacija. Identitetas pabrėžia, kad tai ne tik orientacija galimų partnerių atžvilgiu, bet ir tapatybės sudedamoji dalis. Nepaisant to, per gyvenimą ji gali keistis. Kartais įtraukiama ir lytis arba lytinė tapatybė, nes seksualinės tapatybės nustatymas priklauso nuo lyties kategorijų. Šioje ataskaitoje lytis suvokiama kaip galimas kompleksinis matmuo, kuris gali sąveikauti su seksualine tapatybe ir lemti daugialypę arba tarpdalykinę patirtį.“ (citata iš: Dorina Kalkum, Magdalena Otto, 2017 m. rugpjūtis, diskriminacijos dėl lytinės tapatybės patirtis Vokietijoje, p. 124 ir toliau (5).

Skirtumas nuo lytinės tapatybės

Lytinė ir lytinė tapatybė neapibūdina to paties dalyko, tačiau jos dažnai yra susijusios. Lytinė tapatybė apibūdina socialinę lytį, t. y. lytį, su kuria asmuo identifikuojasi. Ji gali skirtis nuo biologinės lyties. (6)

Judith Butler lytinės tapatybės įvedimo priežastį įžvelgia binarinės lyčių sistemos keliamose problemose. Biologiniu požiūriu negalima paneigti, kad yra ir žmonių, turinčių keletą morfologinių lytinių požymių. Taigi būtų neleistina šią tariamą dvinarę sistemą perkelti į lyties tapatybę. Anglų kalboje biologinė lytis atskiriama nuo socialinės lyties (gender); norint tai atskirti vokiečių kalboje, reikėtų vartoti terminus Geschlecht (lytis) ir Geschlechtsidentität (lytis). (7; plg. Das Unbehagen der Geschlechter (Gender Trouble), p. 23 ir toliau).

Lyties tapatybė apibūdina, kaip žmogus save skaito ar norėtų būti skaitomas, o lytinė tapatybė apima ir tarpasmeninius seksualinius santykius (arba aseksualumo atveju – seksualinės traukos nebuvimą).

Išsamesnės informacijos apie lytį galima rasti čia: https://www.hyperkulturell.de/glossar/gender/.

Literatūra

1 Göth, M.; Kohn, R. (2014): Seksualinė orientacija psichoterapijoje ir konsultavime. Springer Verlag: p. 6

2 Göth, M.; Kohn, R. (2014): Seksualinė orientacija psichoterapijoje ir konsultavime. Springer Verlag p. 6.

3 Sielert, U. [ed.]; Schmidt, R. (2008): Handbuch Sexualpädagogik und sexuelle Bildung. Juventa Verlag: p. 261

4 Sielert, U. [ed.]; Schmidt, R. (2008): Handbuch Sexualpädagogik und sexuelle Bildung (2008): S. 261

5https://www.antidiskriminierungsstelle.de/SharedDocs/downloads/DE/publikationen/Expertisen/expertise_diskrimerfahrungen_in_de_anhand_der_sex_identitaet.pdf;jsessionid=E2D04807FA660332333E3B75FB02D856.intranet211?__blob=publicationFile&v=3 p.124 (žiūrėta 20.08.2021).

6https://www.antidiskriminierungsstelle.de/SharedDocs/downloads/DE/publikationen/Expertisen/expertise_diskrimerfahrungen_in_de_anhand_der_sex_identitaet.pdf;jsessionid=E2D04807FA660332333E3B75FB02D856.intranet211?__blob=publicationFile&v=3 (žiūrėta 20.08.2021)

7 Butler, J. [Red.]; leidimas suhrkamp 2433(1991): Das Unbehagen der Geschlechter; originalus pavadinimas: Gender Trouble; Suhrkamp Verlag: p.23 ir toliau.