Terminas tabu kilęs iš polineziečių Tongos („tapu“ o. „ta pu“) ir buvo užfiksuotas Džeimso Kuko jūrų kelionių metu, po kurių šis terminas įsitvirtino ir Europoje. Iš pradžių polinezietiškas terminas turėjo religinį-maginį atspalvį (plg. Freud 2014, 635) ir galėjo reikšti tiek kažką švento, neliečiamo, tiek kažką nešvaraus, draudžiamo (plg. ten pat, 629). Nors terminas kilęs iš Polinezijos kultūrinės erdvės, jis yra tarpkultūrinis reiškinys, aptinkamas ir kiekvienoje kitoje kultūroje (plg. Wundt 1926).
Tarpkultūrinis reiškinys
Dabartinėje lingvistinėje vartosenoje tabu yra socialiai giliai internalizuotas draudimas, kuris kaip nerašytas ir iš dalies nesąmoningas įstatymas reikalauja iš kultūrinės grupės narių tam tikro neveikimo ar tylėjimo (plg. „tabu tyrimai“). Šį tarpkultūrinį socialinių tabu reiškinį, be kita ko, tyrinėjo Jamesas G. Frazeris (1854-1941), o į mokslinį diskursą jis pateko vėliausiai nuo Vienos psichoanalitiko Sigmundo Freudo (1856-1939) knygos „Totemas ir tabu“ parašymo. Frazeris pirmasis tabu apibūdino kaip tarpkultūrinį reiškinį, tarnaujantį socialinės tvarkos sistemai įtvirtinti, o Freudas tabu taip pat laiko individualiu psichologiniu reiškiniu (plg. Emrich 2015, 13), tarnaujančiu tam tikriems troškimams slopinti. „Tabu[ų] pagrindas yra draudžiamas veiksmas, kuriam pasąmonėje yra stiprus polinkis“ (Freud 2014, p. 641), o tai paaiškintų ir iš esmės ambivalentišką požiūrį į tabu, apimantį ir baimę, ir pasibjaurėjimą (plg. ten pat, 636). Tuo tarpu tabu tapo įvairių disciplinų, tokių kaip psichologija, sociologija, etnologija, religijotyra, kultūrologija ar lingvistika, objektu.
Tabu rūšys
Yra įvairių tabu rūšių, pavyzdžiui, religiniai tabu, lyties tabu ar mandagumo tabu. Dar galima išskirti tabu, nukreiptus į veiksmus, bendravimą ir tam tikras sąvokas, objektus, vietas, mintis ar net emocijas (plg. Balle). Tačiau jei tabu susijęs su konkrečiu objektu ar asmeniu, reikėtų paminėti, kad draudžiamu laikomas ne pats tabu objektas, o tam tikras į jį nukreiptas veiksmas ar požiūris (plg. Scholz), t. y. tabu objekto lietimas, žiūrėjimas į jį, įvardijimas ar tam tikras mąstymas apie jį.
Dažnai tabuizuojamos temos yra, pavyzdžiui, mirtis, liga, išskyros ir tam tikros kūno funkcijos, menstruacijos, lytiniai organai, seksualumas apskritai arba atskirų grupių, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus ar neįgalių asmenų, priklausomybės, taip pat kalbėjimas apie nepasitenkinimą priskirtu lyčių vaidmeniu (motinos ir (arba) globėjos vaidmeniu), psichologines problemas ar neigiamas emocijas apskritai. Tabu taip pat dažnai draudžiami incestas, kanibalizmas, tam tikrų gyvūnų ar produktų valgymas, specifiniai politiniai debatai arba kaltinimai politinio korektiškumo veikėjams dėl „kalbos draudimo „*.
Tabu ir draudimai
Nors tabu žymi kažką draudžiamo, jis paprastai atskiriamas nuo įprastinio draudimo. Įprasto draudimo yra aiškiai mokoma, o tabu yra netiesiogiai internalizuojamas ankstyvoje vaikystėje pagal socializaciją kultūrinėje sistemoje. Taip pat už tabu pažeidimus nėra baudžiama taip pat kaip už draudimų pažeidimus, tačiau jie dažnai sukelia tokias reakcijas kaip gėda ar pasibjaurėjimas (plg. Reimann 1989, 421) ir yra socialiai sankcionuojami (plg. Kraft 2004, 9-15). Jei apie draudimus galima kalbėti ar net diskutuoti, tai „[tabu] iš tikrųjų draudžia patys save. […] tabu draudimai neturi jokio pagrindimo […]; nesuprantami mums, jie atrodo savaime suprantami tiems, kurie juos valdo“ (Freud 2014, 629). Taigi taip pat galima pastebėti, kad net diskursas apie egzistuojantį tabu yra tabu (plg. Balle). Ir „[t]ikriausiai keista yra tai, kad tas, kuriam pavyko peržengti tokį tabu, pats turi uždraustojo […] charakterį“ (Freud 2014, 632). Vis dėlto šis tabu ir draudimo sugretinimas turi būti suprantamas ne tiek kaip griežta dichotomija, kiek kaip dviejų polių kontinuumas (plg. Schröder 2003, 310).
Tabu funkcijos ir pažeidimai
Socialiniai tabu riboja individų veikimo galimybes, taigi, viena vertus, yra represyvūs, kita vertus, gali prisidėti prie politinių sąlygų įtvirtinimo arba užkirsti kelią diskursams. Kadangi tabu atlieka socialinės tvarkos palaikymo funkciją (plg. Betz 1978, 144), jie taip pat gali būti individą lengvinantys, apsaugantys ar net formuojantys jo tapatybę (plg. Base 2007). Jie atlieka „socialinę elgesio reguliavimo, ribų nustatymo, autoritetų pripažinimo funkciją, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti nuosavybės ir galios santykius bei tam tikrą socialinę tvarką“ (Reimann 1989, 421).
Vadinasi, tabu sulaužymas kelia grėsmę ir tarsi visai socialinei grupei, kurioje tabu taikomas (plg. Freud 2014, 616). Todėl, siekiant išvengti tabu pažeidimo, pastebimos įvairios verbalinės ir neverbalinės įveikos strategijos (plg. Schröder 2003, 311). Pavyzdžiui, „eufemizmai yra ideali procedūra, kai reikia paisyti tabu nepaneigiant savo pokalbio poreikių“ (Reuter 2009, 19). Priklausomai nuo kultūrinio konteksto, galima pastebėti ir skirtingą kalbinį požiūrį į tabu palietimus.
Tabu tarpkultūrinėje komunikacijoje
Bendraujant su kita kultūrine grupe ypač svarbu įsisąmoninti galimas konfliktines temas ir rasti pagarbų jų sprendimo būdą (plg. „tabu tyrimas“). Žinojimas, apie ką negalima kalbėti arba kaip negalima elgtis, taip pat yra esminė kultūrinių konvencijų dalis. Kadangi tabu susiformavo istoriškai ir nuolat kinta, jie taip pat labai priklauso nuo atitinkamo kultūrinio konteksto (plg. Kraft 2004, 9-15). Taigi esama įvairių tabu, kurie galioja tik tam tikruose kultūriniuose sluoksniuose. O kadangi jie nėra aiškiai įvardyti, kyla netyčinio tabu pažeidimo pavojus. Tačiau lygiai taip pat yra tabu, kurie skirtingose kultūrose pasireiškia panašiai, pavyzdžiui, incesto tabu. Tačiau kultūroms būdingos ne tik tabu sritys, bet ir tabu laipsnis bei atitinkamos įveikimo strategijos (plg. Danninger 1982, 237). Todėl „kalbinės žinios apie galimas apėjimo strategijas [taip pat] tolerancija tabu reiškiniams“ (Schröder 2003, 314) yra labai svarbios sėkmingam tarpkultūriniam bendravimui.
Literatūra
Balle, Christel: Tabu sąvoka. https://www.kuwi.europa-uni.de/de/lehrstuhl/ehemalige_professoren/sw2/forschung/tabu/tabubegriff/index.html (2020 09 14).
Base, Gerhard: Über Tabus und Tabuisierungen. In: Tabuos und Grenzen der Ethik. Ed. by Michael Fischer and R. Kacianka. Frankfurt a. M.: Peter Lang 2007 (= Ethik transdisziplinär 7). S. 13-30.
Betz, Werner: Tabu. Žodžiai ir pokyčiai. In: Meyers Enzyklopädisches Lexikon. 9. leid. Išleista pagal bibliogr. Institut. Mannheim: Bibliographisches Institut 1978 (= 23 tomas). S. 141-144.
Danninger, Elisabeth: Tabu sritys ir eufemizmai. In: Kalbos teorija ir taikomoji kalbotyra. Festschrift für Alfred Wollmann zum 60. Geburtstag. Ed. by Werner Welte. Tübingen: Narr 1982. p. 237-251.
Emrich, Matthias: Įvadas. Tabu kultūra. In: Tekstai ir tabu. Apie draudimo ir transgresijos kultūrą nuo vėlyvosios antikos iki šių dienų. Redagavo Alexander Dingeldein ir M. Emrich. Bielefeld: Transcirpt 2015 (= Mainzer Historische Kulturwissenschaften 21). S. 7-18.
Freud, Sigmund: Totemas ir tabu. In: Rinktiniai darbai. Köln: Anaconda 2014. p. 607-758.
Kraft, Hartmut: Tabu. Magija ir socialinė tikrovė. Diuseldorfas: Walter 2004.
Reimann, Horst: Tabu. In: Staatslexikon. Teisė – ekonomika – visuomenė. 5 tomai. Išleido Görreso draugija. Septintasis visiškai pataisytas leidimas. Freiburg: Herder 1989 (= 5 tomas). S. 420-421.
Reuter, Ursula: Kalba ir tabu. Interpretacija apie prancūzų ir italų eufemizmus. Tiubingenas: Max Niemeyer Verlag 2009 (= Beihefte zur Zeitschrift für Romanische Philologie 346).
Scholz, Alexander: Paskaitos dalomoji medžiaga: Tabu – Ein ethnophänomenologischer Deutungsansatz. https://www.kuwi.europa-uni.de/de/lehrstuhl/ehemalige_professoren/sw2/forschung/tabu/weterfuehrende_informationei/alexander_scholz/index.html (2020 09 14).
Schröder, Hartmut: Tabu. In: Tarpkultūrinių germanistikos studijų žinynas. Ed. by Alois Wierlacher and A. Bogner. Stuttgart: Metzler 2003. p. 307-315.
Tabu tyrimai. https://www.kuwi.europa-uni.de/de/lehrstuhl/ehemalige_professoren/sw2/forschung/tabu/index.html (2020 09 14).
Wundt, Wilhelm: Völkerpsychologie. Kalbos, mito ir papročių raidos dėsnių tyrimas. Ketvirtasis tomas. Ketvirtasis leidimas. Leipcigas: Scientia Verlag 1926.