Sekuliarizacija

Terminas sekuliarizacija nėra aiškiai apibrėžtas, dėl jo ginčijamasi. Jis kilęs iš lotyniško žodžio saeculum ir reiškia „amžius“, „šimtmetis“, taip pat „pasaulis“ arba „pasaulietiškas (mąstantis)“ (DWDS 2019). Vienas iš galimų apibūdinimų – sekuliarizacija kaip pasaulėžiūra, kurioje Dievo, kaip vadovaujančios jėgos, idėją „pakeitė idėja, kurioje pats žmogus yra žinių ir veiksmų šaltinis, pagrindas ir standartas“ (Raes 1986, 31). Taigi sekuliarizacija reiškia, kad „bažnyčios nebesiūlo dvasinio autoriteto, reguliuojančio visas socialines struktūras“ (Valadier 1986, 35), bet „žmogus […] tampa visų dalykų matu“ (Schrey 1981, 4). Tokia padėtis šiandien yra Vokietijoje, kaip ir daugumoje pramoninių pasaulio šalių. „Mūsų kultūra remiasi šiuolaikiniais gamtos mokslais ir juose randa savo išraišką“ (Raes 1986, 13).

Sekuliarizacijos pradžia

Nereikėtų pamiršti, kad „mūsų šiuolaikinė visuomenė jokiu būdu ne tik dabar sekuliarizuojasi“ (Raes 1986, 13). „Nuo Renesanso laikų nebėra savaime suprantama, kad pasaulietinė valdžia savo pateisinimą randa religijoje“ (Valadier 1986, 37). Jau nuo mokslų, kurie paprastam tikėjimui priešpriešina kažką kita, atsiradimo pradžios taip pat vystėsi sekuliarizacija. „Gamtos mokslais pagrįsti pasaulio aiškinimo modeliai […] egzistuoja […] jau tris su puse šimtmečio“ (Raes 1986, 14). Jie buvo toliau plėtojami ir gilinami, o nuo „XIX a. pagaliau […] visa jusliškai suvokiama tikrovė, įskaitant patį žmogų, tapo mokslinės analizės objektu“ (Raes 1986, 14).

Galiausiai mokslas pasiekia tokį aukštą statusą, kad „visa tai, ko negalima įrodyti moksliškai […], sistemingai atmetama ir pašalinama“ (Raes 1986, 17 ir toliau). Pavyzdžiui, sekuliarizacija gali būti suvokiama kaip „žmogaus santykio su žmogumi ir gamta rezultatas“ (Valadier 1986, 36). Tam nereikalinga jokia religija, tačiau „antropologija užima teologijos vietą“ (Schrey 1981, 4).

Tačiau laikui bėgant sekuliarizacija visada susidurdavo su pasipriešinimu ir buvo nulemta daugelio istorinių įvykių (plg. Schrey 1981, 2). Pavyzdžiui, kai kurie žmonės jautė grėsmę dėl tariamai absoliutaus „tikėjimo tiesos tikrumo“ praradimo (plg. Schrey 1981, 1 ir toliau). Be to, keitėsi ir pati sekuliarizacija, pavyzdžiui, Schrey apibūdina: „Sekuliarizacija kaip krikščioniškųjų sąvokų sekuliarizacija virsta sekuliarizmu kaip nusigręžimu nuo krikščioniškojo prado“. (Schrey 1981, 5).

Vertybės ir normos šiandien

Visuomenės sekuliarizacija nereiškia, kad joje nelieka vertybių ir normų. Net ir nereliginiame kontekste „tai, kas pripažįstama, rekomenduojama, gerbiama ir […] tampa sprendimų priėmimo ir orientaciniu socialinės veiklos standartu“ (Raes 1986, 27). Taigi socialinės taisyklės egzistuoja net ir ten, kur vyrauja sekuliarizacija. Sekuliarizacija lėmė tai, kad „toms socialinėms vertybėms aiškiai teikiama pirmenybė“ (Raes 1986, 28), o ne religinėms vertybėms. Šios socialinės vertybės nėra suteiktos aukštesnės valdžios, bet tam tikra prasme yra „piliečių susitarimas“ (Valadier 1986, 36). Dėl to žmonių visuomenė dabar išgyvena „nuolatinį konfliktą dėl bendrų veiklos pagrindų“ (Valadier 1986, 40). Tai matyti ir šiandieninėje visuomenėje, kuri „akivaizdžiai jau yra sekuliarizacijos rezultatas“ (Raes 1986, 33).

Tačiau ne visa religija tiesiog išnyko. Religijos vis dar egzistuoja, tačiau jos buvo ir yra „nustumtos į privačią individo ar šeimos sferą“ (Raes 1986, 11). Taigi dėl sekuliarizacijos jos nebeturi tiesioginės įtakos valstybei ir politikai.

Literatūra

DWDS – Digitales Wörterbuch der deutschen Sprache (red.): Berlin-Brandenburgische Akademie der Wissenschaften. https://www.dwds.de/wb/s%25C3%25A4kularisieren [2019 02 02].

Raes, Jean (1986): Sekuliarizacija. In: Kerber, Walter (ed.): Secularisierung und Wertewandel. Socialinės padėties Europoje analizė ir apmąstymai. München: Peter Kindt, 11-34 (= Fragen einer neuen Weltkultur. Rottendorfo fondo filosofijos mokyklos tyrimų ir studijų projekto leidiniai, 2 tomas).

Schrey, Heinz-Horst (1981): Įvadas. In: ders. (Ed.): Sekuliarizacija. Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft, 1-48 (= Wege der Forschung, Vol. CDXXIV).

Valadier, Paul (1986): Kritiniai sekuliarizacijos klausimai. In: Kerber, Walter (ed.): Secularisierung und Wertewandel. Socialinės padėties Europoje analizė ir apmąstymai. München: Peter Kindt, 35-52 (= Fragen einer neuen Weltkultur. Rottendorfo fondo filosofijos mokyklos tyrimų ir studijų projekto leidiniai, 2 tomas).