Viena vertus, postkolonializmas reiškia laikotarpį nuo kolonijinio svetimšalių valdymo pabaigos ir dėl to susiklosčiusias konsteliacijas kultūriniu, socialiniu ir politiniu lygmeniu (plg. Hegerfeldt 2007, 602). Kita vertus, jis suprantamas kaip intelektualinė postmodernistų srovė, nagrinėjanti (europietiškojo) kolonializmo istoriją ir besiremianti įvairiais sociologijos, lingvistikos, taip pat literatūros, kultūros, istorijos ir politikos studijų impulsais (plg. ten pat). Kolonizacijos konteksto suformuotos tautų ar gyventojų grupių kultūros ir tapatybės studijomis siekiama, kad būtų suabejota imperialistinių struktūrų pastovumu įvairiose gyvenimo srityse (plg. Young 2001, 57).
Taigi pokolonijinis diskursas skatina kritiškai apmąstyti „praeities kolonijines sąlygas, išlikusias iki dabarties“ (Pourmokhtari 2013, 1786), ir dekonstruoja vakarietiškas arba europocentrines prielaidas apie nevakarietiškas visuomenes (Afrikos, Indijos, Artimųjų ir Vidurio Rytų). Svarbiausias postkolonializmo tikslas – kolonijinės neteisybės tyrimas, globalių hierarchijų griovimas per postkolonijinių grupių socialinę emancipaciją ir jų kultūrinių žinių bazės rekonstrukcija (plg. Hegerfeldt 2007, 602).
Postkolonializmo pradininkai
Greta antikolonialistinių F. Fanono raštų, postkolonializmo teorijos formavimuisi lemtinga pasirodė garsioji palestiniečių literatūrologo Edwardo Saido studija „Orientalizmas“ (Orientalism, 1978), kuri laikoma postkolonializmo požiūrio pradiniu tekstu (plg. ten pat). Pagrindinė tezė suponuoja subtilių, nuolatinių eurocentristinių prietarų arabų-islamiškojo pasaulio ir jo kultūros atžvilgiu egzistavimą (plg. Boatcă 2015, 114).
Taip pat itin svarbūs poststruktūralistiniai H. Bhabhos ir G. Spivak raštai. Pastaroji „plėtoja hibridiškumo, kaip pagrindinio pokolonijinės tapatybės aspekto, koncepciją, pagal kurią kolonijinių šeimininkų autoritetą griauna kolonizuotų grupių svetimos kultūros pasisavinimas. Kultūrų susidūrime atsiveria tarpinė erdvė, leidžianti pasipriešinti ir įsikišti“. (Hegerfeldt 2007, 602)
Prieštaravimai dėl postkolonializmo
Kritiškai vertinami požiūriai, kritiškai vertinantys kolonializmą, subendrinti su postkolonializmo terminu. Kritikuojamas „vakarietiškų teorinių diskursų taikymas postkolonijinėms problemoms ir postkolonijinių autorių vakarietiškų formų bei kalbų vartojimas“. (ten pat).
Be to, postkolonializmas kaltinamas imperializmo įamžinimu, nes pernelyg daug dėmesio skiriama kolonializmo sąvokai ir nutylimi skirtumai tarp istoriškai patirto kolonializmo bei dabartinių pokolonijinių sąlygų (plg. ten pat).
Nuo „postkolonijinio posūkio“ prie „dekolonijinės galimybės
Dekolonializmo požiūris, atsiradęs dėl Lotynų Amerikos kolonijinės patirties, skiriasi nuo ankstesnių postkolonializmo teorijų tuo, kad jame daugiau dėmesio skiriama teminėms politinės ekonomijos sritims (plg. Boatcă 2015, 124). Ji suprantama kaip priešprieša homogenizuojančioms pokolonijinių studijų tendencijoms, o priešingos pozicijos ignoruojamos (plg. ten pat, 121).
Kolonializmo sąvoką reikia skirti nuo kolonializmo ir, priešingai nei pastarasis, ji apibūdina ilgalaikę, nuolat egzistuojančią galios struktūrą, sukurtą Europai kolonizavus Ameriką, kuri yra ir šešėlinė Vakarų modernybės pusė, ir būtina jos prielaida (plg. ten pat, 119).
Šiame kontekste Mignolo priduria: „“Dekolonijinis“ vis dažniau vartojamas politiniams ir episteminiams projektams, o ne disciplininei studijų filologijai nurodyti. Todėl […] Dekolonializmas reiškia ir analitinę užduotį atskleisti kolonializmo logiką, ir perspektyvinę užduotį prisidėti kuriant pasaulį, kuriame koegzistuotų daugybė pasaulių“. (Mignolo 2012, 54)
Literatūra
Boatcă, Manuela (2015): Postkolonializmas ir dekolonializmas. In: Fischer, Karin/ Hauck, Gerhard/ Boatcă, Manuela (eds.): Handbuch Entwicklungsforschung. Wiesbaden: Springer VS, 113-123.
Hegerfeldt, Anne (2007): Postcolonialism. In: Burdorf, Dieter/ Fasbender, Christoph/ Moennighoff, Burkhard (eds.): Metzler Lexikon Literatur. Terminai ir apibrėžimai. 3-iasis leidimas. Stuttgart/ Weimar: Metzler, 602.
Mignolo, Walter (2012): The darker side of western modernity (Tamsioji vakarietiškos modernybės pusė). Durham: Duke University Press.
Pourmokhtari, Navid (2013): A Postcolonial Critique of State Sovereignty in ir: the contradictory legacy of a „West-centric“ discipline. In: Third World Quarterly 34.
Young, Robert J. C. (2001): Postcolonialism. An Historical Introduction. Oxford: Blackwell Publishing.