Pasak Dudeno, populizmas (lot. populus „liaudis“) – tai „populiari, dažnai demagoginė politika, kuriai būdingas oportunizmas ir kuria siekiama laimėti masių palankumą (siekiant rinkimų) dramatizuojant politinę situaciją“ (Duden 2015, 1367). Kreipiamasi į liaudį, o tai atsispindi pačiame žodyje (plg. Decker, 37). Terminas populizmas turi priesagą -mus, pagal kurią per se siekiama sureikšminti ir nukreiptas prieš demokratinės konstitucinės valstybės sudedamąsias dalis (plg. Wielenga / Hartleb 2011, 11).
Populizmo bruožai
Populizmas kyla iš tautos valios ir taip įteisina savo valdžią. Jis teigia sau tiesą, kuri yra nedemokratiška, taip pat nemoksliška ir negali būti pagrįsta faktais. Kol šią tiesą pripažįsta individas, ji laikoma absoliučia (plg. Stegemann 2017, 64).
Toliau išvardijami populizmui būdingi bruožai:
Literatūra
Decker, Frank (2011): Demokratinis populizmas ir ar populistinė demokratija? Pastabos dėl sudėtingo santykio. In: Wielenga, F./ Hartleb, F. (sud.): Populizmas šiuolaikinėje demokratijoje. Nyderlandų ir Vokietijos palyginimas. Münster: Waxmann, 39-54.
Duden redakcija (2015): Duden – vokiečių kalbos visuotinis žodynas. Das umfassende Bedeutungswörterbuch der deutschen Gegenwartssprache. 8. leid. Berlin: Bibliographisches Institut.
Lucardie, Paul (2011): Populizmas: konceptualiai-istorinės ir teorinės pastabos. In: Wielenga, F./ Hartleb, F. (eds.): Populism in Modern Democracy. Nyderlandų ir Vokietijos palyginimas. Münster / New York: Waxmann, 17-38.
Stegemann, Bernd (2017): The spectre of populism. Politinės dramaturgijos esė. Berlynas: Theater der Zeit.
Wielenga, Friso/ Hartleb, Florian (2011): Įvadas: Įvadas. In: Wielenga, F./ Hartleb, F. (red.): Populizmas šiuolaikinėje demokratijoje. Nyderlandų ir Vokietijos palyginimas. Münster/ New York: Waxmann, 7-16.