Policentrizmas – tai daugialypė sąvoka, kurios konkreti reikšmė ir pritaikymas pasireiškia daugelyje sričių, pavyzdžiui, tarpkultūrinėje komunikacijoje ir rinkodaros valdyme. Dabartinis policentrizmo sąvokos atstovas politikos moksluose yra Vincentas Ostromas.
Teorinės šaknys
Togliatti sukūrė policentrizmo sąvoką, ragindamas decentralizuoti komunistinės valdžios vykdymą po Sovietų Sąjungos desovietizacijos apie 1956 m. Jis buvo pirmasis komunistų lyderis, nusigręžęs nuo sovietinio socializmo modelio ir paraginęs komunistinę sistemą orientuoti policentriškai, t. y. decentralizuoti politinį vadovavimą ir taip pripažinti partijų autonomiją arba komunistinio judėjimo pliuralizmą. Politologijos požiūriu policentrizmas suprantamas kaip to meto komunistinio judėjimo politinė būsena, kai ideologinis valdžios centras organizuojamas nebe centralizuotai, o per kelis centrus.
Tarpkultūrinės komunikacijos kontekstai
Tarpkultūrinio veikimo kontekstuose policentrizmas reiškia kultūrų, ypač kitų nei savoji, autonomijos pripažinimą. Tai reiškia, kad veiklos kontekstų aiškinimas turi būti atsietas nuo savo kultūrinės patirties ir požiūrių ir taip objektyviai vertinamas. Taigi policentrizmas yra priešingas etnocentrizmui, kuris savo kultūrą iškelia į centrą ir nustato ją kaip vertinimo standartą.
Tačiau žmogiška prigimtis yra kurti savo įvaizdžius apie kitus. „Kito įvaizdžiai, t. y. kito suvokimo formos, yra pagrindinis tarpkultūrinės komunikacijos komponentas“ (Lüsebrink 2016). Savarankiškai susikurti kito įvaizdžiai daro įtaką patirčiai, įgytai bendraujant su kitomis kultūromis. Tvirtai sukonstruotas arba taip pat aiškiai nukrypstantis kito įvaizdis gali turėti bendravimą slopinantį poveikį.
Policentrizmas gali būti suprantamas kaip atviro ir be išankstinio nusistatymo požiūrio į kitas kultūras terminas, kuris turėtų būti atsietas nuo savo susikurtų kitų įvaizdžių.
Policentrizmas įmonių valdyme
Policentrizmo sąvoka vis dažniau atlieka ypatingą vaidmenį tarptautinėje įmonių rinkodaroje. Bendravimas tarp skirtingų šalių tarptautinių įmonių patiria tam tikrą įtampą. Prekybos santykiuose šios įmonės turi valdyti pusiausvyrą tarp vietinio komunikacijos darbo ir pasaulinio komunikacijos valdymo. Praxis des PR-Managements by Lies išsamiau atskleidžia, kokias problemas sukelia ši komunikacijos situacija.
Ypač tarptautinės rinkodaros srityje esama skirtumų tarp vietinės ir tarptautinės rinkodaros sistemos. Priklausomai nuo to, kokias rinkas norima pasiekti, rinkodaros valdymas turi būti pritaikytas taip, kad ir pagrindinės žinutės būtų priimamos taip, kaip planuota. Šiame kontekste minėtame darbe minima policentrinė strategija, pagal kurią rinkodaros idėjos PR turinys ir pranešimai turėtų būti orientuoti į „priimančiosios šalies“ ypatybes. Etnocentrinė strategija, kurią taikydama įmonė argumentuoja remdamasi „savo kultūriniais rėmais“, prisistato kaip priešingybė. Čia nesiekiama prieiti prie tų pačių vertybių su priimančiąja šalimi. Vietoj to dėmesys sutelkiamas į norą siekti bendro tikslo. Savos kultūrinės vertybės neturėtų trukdyti bendradarbiauti.
Pagrindinė policentrizmo idėja – atsieti savo vertinimo kriterijus nuo savų kultūrinių vertybių.
Literatūra
Holz, Hans Heino (1972): Currents and Tendencies in Neo-Marxism (Neomarksizmo srovės ir tendencijos). Miunchenas: Hanser.
Lies, Jan (red.) (2015): Lies, Jan (ed.) (2015): Praxis des PR-Managements. Strategijos – priemonės – taikymas. Wiesbaden: Springer Gabler.
Lüsebrink, Hans-Jürgen (2016): Tarpkultūrinė komunikacija. Sąveika, užsienio suvokimas, kultūros perdavimas. Štutgartas: J. B. Metzler.
Neubert, Harald (2009): Line Gramsci – Togliatti – Longo – Berlinguer. Atsinaujinimas ar revizionizmas komunistiniame judėjime. Hamburgas: VSA.
Schönhuth, Michael: Das Kulturglossar. http://www.kulturglossar.de/html/p-begriffe.html#polyzentrismus https://educalingo.com/de/dic-de/polyzentrismus [2019 02 09].