Pidžinas

Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje australų kalbininkas Craigas Volkeris Australijos Goldkosto mieste sužinojo iš moksleivės, kuri namuose Papua Naujojoje Gvinėjoje kalbėjo vokiškai. Taip kalbininkas atrado tuo metu nežinomą kreolų kalbą, vadinamą „Unserdeutsch“ (plg. welt.de 2016). Šia vokiečių kalbos pagrindu sukurta kreolų kalba šiandien Papua Naujojoje Gvinėjoje kalba apie 100 žmonių (plg. Haarmann 2002, 268). Palyginti su „Unserdeutsch“, kuria kalba labai nedaug žmonių, Papua Naujojoje Gvinėjoje anglų kalbos pagrindu susiformavo atskira pidžino kalba „Tok Pisin“, kuria šiandien kalba net apie 2,5 mln. žmonių (plg. Haarmann 2002, 361).

Delimitacija

Iš esmės sunku aiškiai atskirti pidžino kalbą nuo kreolų kalbos, nes perėjimas yra sklandus. Tačiau pidžino kalba reiškia „specialiai sukurtą prekybos kontaktinę kalbą arba pagalbinę prekybos kalbą, kuri susiformavo siekiant patenkinti komunikacinius poreikius, kylančius prekiaujant ir užsiimant verslu užjūrio uostų teritorijoje“ (Lewandowski 1994, 815). Taigi pidžinų kalba atsiranda susidarius kalbinei būtinybei, dviejų ar daugiau kalbų kalbėtojams bendraujant tarpusavyje nesuprantant kalbos (plg. Bußmann 2002, 518). Jei pidžino kalba nativizuojasi, t. y. virsta gimtąja kalba, ji vadinama kreoline kalba.

Kilmė

Nors termino kilmė nėra aiškiai nustatyta, moksliniuose tyrimuose daroma prielaida, kad terminą pidžinas galima kildinti iš kiniško angliško žodžio business „Geschäft, Handel“ (plg. Bußmann 2002, 518). Pidžinų kalbos atsirado užjūrio kolonijose, kai Europos valdovų kalbos (anglų, prancūzų, ispanų, olandų, portugalų) perėmė kalbų donorių vaidmenį ir tapo lingua franca (plg. Bußmann 2002, 518). Šiame kontekste kalba donorė yra „dominuojanti, prestižinė, socialiai labiau vertinama kalbinės bendruomenės atmaina, daranti ilgalaikę įtaką mažiau vertinamai atmainai“ (Bußmann 2002, 668 ir toliau).

Klasifikacija

Pidžino kalbą kaip tokią klasifikuoja šie požymiai:

– Ją niekas nevartoja kaip gimtąją kalbą.

– Jai būdingos supaprastintos fonologinės, morfologinės ir sintaksinės struktūros.

– Jos žodynas labai sutrumpintas.

– Paprastai ji nerašoma raštu.

– Ji yra įvairių etninių grupių bendravimo priemonė daugiakalbėse situacijose (plg. Lewandowski 1994, 816).

Kolonijinės epochos palikimas

Kaip nematerialus kolonizacijos palikimas pidžinų kalbos vartojamos ne tik Papua Naujojoje Gvinėjoje, bet ir Afrikoje, jos yra sukurtos Europos kalbų pagrindu ir „atsirado kaip sintezės produktai, susidūrus su Afrikos kalbomis, pavyzdžiui, Kamerūno pidžinas arba Wes Cos, Krio, Crioulo ar portugalų kreolų kalbos Vakarų Afrikoje“ (Haarmann 2002, 129). Be to, Namibijoje (Afrika) Vokietijos kolonijiniu laikotarpiu susiformavo pidžinas, vadinamas „virtuvės vokiečių kalba“ (angliškai „Namibian Black German“/“NBG“), kuriuo kalba apie 15 000 žmonių.

Literatūra

Bußmann, H. (red.) (2002): Lexikon der Sprachwissenschaft. 3-iasis leidimas. Stuttgart: Kröner.

Haarmann, H. (2002): Sprachenalmanach. Faktai ir skaičiai apie visas pasaulio kalbas. Frankfurtas: Campus.

Heine, Matthias (2016): How the children of Neuprommern invented a language. https://www.welt.de/kultur/article153927764/Wie-Kinder-aus-Neupommern-eine-Sprache-erfanden.html [2019 m. gruodžio 17 d.].

Lewandowski, T. (1994): Lingvistinis žodynas. 2-asis leidimas. Wiesbaden: Lingvistikos institutas: Quelle & Meyer.