Patriarchatas ir matriarchatas

Sociologijoje terminas patriarchatas (iš sen. gr. patriá – kilmė, lytis, gentis, išplėstinė šeima ir árchein – valdyti) apibūdina socialinę sistemą, kurioje egzistuoja galios disbalansas tarp vyriškosios ir moteriškosios lyties atstovų, o moterys yra pavaldžios vyrams. Patriarchato sąvoka labai reikšminga, ypač feminizmo teorijoje, siekiant ištirti socialinę nelygybę ir moterų diskriminaciją ir „suvokti jas kaip visa apimančio reiškinio dalis“, kurios yra struktūrinė, o ne natūrali problema (plg. Cyba 2008). Šiame kontekste šis terminas neturi būti redukuojamas tik į politines sistemas laiko kontekste, veikiau jis apibūdina sąvoką ir kasdien egzistuojančią būklę, kuri globaliai apima visų rūšių moterų diskriminaciją vyriškosios lyties atžvilgiu (plg. ten pat).

Patriarchalinės struktūros laikui bėgant iki šių dienų

Patriarchato raida šiandien moksle vis dar yra kontroversiška tema, tačiau patriarchaliniai reiškiniai ir sistemos gali būti datuojami 3000 metų prieš Kristų (plg. Cyba 2008). Visai praėjusių užfiksuotų tūkstantmečių istorijai būdingas patriarchalinis valdymas, kuris dažnai pirmiausia buvo pateisinamas tariamu fiziniu ir protiniu vyrų pranašumu.

Tačiau patriarchalinės struktūros tebėra aktualios ir šiandien, jos sukėlė įvairių diskusijų ir judėjimų, susijusių su socialine lyčių lygybe. Pavyzdžiui, Vokietijoje tik 1918 m., po dešimtmečius trukusių pastangų ir galiausiai sėkmingų demonstracijų, moterims buvo pripažinta teisė balsuoti (plg. Bundeszentrale für politische Bildung 2018). Deklaruojamą vyrų viršenybę galima įžvelgti ir teiginyje, kad išprievartavimas santuokoje Vokietijoje laikomas baudžiamuoju nusikaltimu tik nuo 1997 m., o anksčiau buvo baudžiama tik už nesantuokinį aktą (plg. Deutscher Bundestag 2008). Tai reiškia, kad dar prieš kelis dešimtmečius moters valia atlikti lytinį aktą teisiškai buvo pavaldi vyro valiai.

Kitas lemiamas patriarchalinių struktūrų bruožas yra vyrų dominavimas vadovaujančiose pareigose (vyrai užima apie du trečdalius vadovaujančių pareigų), taip pat vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, apibūdinantis vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio skirtumus. Pagal jį 2018 m. moterys uždirbo vidutiniškai 21 proc. mažiau nei vyrai (plg. Federalinė statistikos tarnyba, 2018 m.), taigi jos nėra lygios ir finansine prasme.

Matriarchatas

Pagal labiausiai paplitusią sąvokos apibrėžtį matriarchatas (iš lot. mater – motina; gr. árchein – valdyti) reiškia socialinę sistemą, kurioje moterys turi viršenybę šeimoje, valstybėje ir socialinėje santvarkoje. Taigi matriarchatas yra priešingas patriarchatui arba jį „atspindi“. Alternatyvūs feministinės matriarchato teorijos apibrėžimai šią sąvoką apibūdina kaip egalitarinę, pacifistinę socialinę santvarką, grindžiamą natūralistinėmis vertybėmis (plg. Helduser 2002).

Kita vertus, Heide Göttner-Abendroth matriarchatą apibrėžia remdamasi vis dar egzistuojančių matriarchalinių socialinių sistemų (pavyzdžiui, khasi ir Garo šiaurės rytų Indijoje, Nayar pietų Indijoje, akanų tautų Vakarų Afrikoje ir t. t.) stebėjimais ir apibūdina jį kaip socialinę struktūrą, kuri visiškai skiriasi nuo patriarchato. Šios visuomenės dažniausiai yra žemdirbių visuomenės, gyvenančios klanais, kurių moterys kontroliuoja atsargas ir turi viršenybę priimant sprendimus. Matrilinija, t. y. paveldėjimo linija iš motinos pusės, yra ypač būdinga. Šiose matriarchalinėse visuomenėse kartais iki 100 klano narių gyvena viename name ir laikosi tolesnių, kartais griežtų vidaus taisyklių (plg. Göttner-Abendroth 2010).

Istorija

Matriarchato istoriją nušviečia įvairios teorijos. Pavyzdžiui, Jakobas Bachofenas (Jakob Bachofen) teigė, kad prieš visas patriarchalines santvarkas egzistavo matriarchalinė santvarka. Remiantis šia teorija, dėl žemdirbystės atsirado kultai, kuriuose, be kita ko, buvo garbinamos moteriškos dievybės dėl vaisingumo, o moterys turėjo viršenybę. Keisdamas patriarchatą, jis įžvelgė „moteriško“ jausmingumo pakeitimą „vyrišku“ racionalumu (plg. Helduser 2002).

Tuo remdamasis Frydrichas Engelsas (Friedrich Engels), papildytas etnologo Liuiso Henrio Morgano (Lewis Henry Morgan) tyrimais, šią teoriją interpretavo materialistiškai ir tariamai matriarchalinę ankstyvąją istorinę santvarką apibrėžė kaip komunistinę visuomenę, kurią pakeitė privačios nuosavybės atsiradimas. Potencialus matriarchalinių santvarkų egzistavimas leido kelti klausimą, ar šalia patriarchato galėjo egzistuoti alternatyvios socialinės sistemos (plg. ten pat).

Tačiau istorinis matriarchalinių visuomenių egzistavimas archeologijoje ir etnologijoje yra labai ginčytinas. Priešingai, matriarchato, t. y. moterų dominavimo tam tikrose socialinėse srityse, galimybė atrodo labai tikėtina (plg. ten pat).

Todėl Heide Göttner-Abendroth apibrėžia matriarchato istoriją remdamasi vis dar egzistuojančiomis matriarchalinėmis socialinėmis formomis. Pasak jos, matriarchalinės socialinės sistemos egzistavo atogrąžų, subtropikų ir vidutinio klimato Žemės zonose, kurios atsirado medžiotojų-rinkėjų kultūrą pakeitus augalininkyste („neolitinė revoliucija“). Pasak Göttner-Abendroth, matriarchalinis kultas apima kelių tūkstantmečių laikotarpį ir tęsiasi nuo neolito iki vėlyvojo bronzos amžiaus, apimdamas ankstyvuosius miestų centrus (plg. Göttner-Abendroth 2010).

Literatūra

Cyba, Eva (2008): Patriarchat: Wandel und Aktualität. In: Becker, Ruth/ Kortendiek, Beate (Hrsg.): Handbuch Frauen- und Geschlechterforschung. Theorie, Methoden, Empirie. 3. Aufl. Wiesbaden: VS Verlag. S.17–22.

Göttner-Abendroth, Heide (2010): Matriarchat: Forschung und Zukunftsvision. In: Becker, Ruth/ Kortendiek, Beate (Hrsg.) Handbuch Frauen- und Geschlechterforschung. Theorie, Methoden, Empirie. 3. Aufl. Wiesbaden: VS Verlag. S: 23–29.

Helduser, Urte (2002): Matriarchat. in: Renate Kroll (Hrsg.): Metzler Lexikon. Gender Studies Geschlechterforschung. Ansätze – Personen – Grundbegriffe. Stuttgart, Weimar: J.B. Metzler. S: 259–260.

Statistisches Bundesamt. Qualität der Arbeit. Frauen in Führungspositionen. https://www.destatis.de/DE/Themen/Arbeit/Arbeitsmarkt/Qualitaet-Arbeit/Dimension-1/frauen-fuehrungspositionen.html [19.09.2020]

Statistisches Bundesamt. Qualität der Arbeit. Gender Pay Gap https://www.destatis.de/DE/Themen/Arbeit/Arbeitsmarkt/Qualitaet-Arbeit/Dimension-1/gender-pay-gap.html [19.09.2020]

Wissenschaftliche Dienste des Deutschen Bundestages (2008): Vergewaltigung in der Ehe: Strafrechtliche Beurteilung im europäischen Vergleich. Fachbereich WD 7. Deutscher Bundestag. https://www.bundestag.de/resource/blob/407124/6893b73fe226537fa85e9ccce444dc95/wd-7-307-07-pdf-data.pdf [19.09.2020]

Wolff, Kerstin (2018): Der Kampf der Frauenbewegung um das Frauenwahlrecht. Bundeszentrale für politische Bildung. https://www.bpb.de/geschichte/deutsche-geschichte/frauenwahlrecht/278701/der-kampf-der-frauenbewegung-um-das-frauenwahlrecht [19.09.2020]