Pasaulio istorija

„Istorijos didaktika nebesiekia išmokyti mokinius kuo daugiau pamirštamų žinių iš fiksuoto kanono. Veikiau klausiama ir mąstoma apie tai, kaip mokiniams mokykloje išmokti jiems svarbių klausimų, mąstymo metodų, darbo būdų ir istorijos turinio, kad padidėtų jų gebėjimas atsiminti ir jie būtų susieti su istoriškai įvietinta socialine vaizduote.“ (Bergmann et al. 2003, 3)

Ši citata iliustruoja bandymą permąstyti istorines žinias, siekiant padėti mokiniams geriau suprasti šiuolaikinius procesus ir problemas pasaulyje, kuriame „globalumas vis labiau skverbiasi į lokalumą“ (Forster / Popp 2003, 5). Būtent čia pasaulio istorijos makroperspektyva yra svarbiausia. Pasak Conrado, pasaulio istorija, arba globalioji istorija, bando įveikti nacionalines istorijas ir jų uždaras erdves, kad būtų galima geriau pristatyti ir suprasti „transnacionalinius procesus, mainų santykius, taip pat palyginimus globaliųjų kontekstų rėmuose“ (Conrad 2013, 9).

Kas yra pasaulio istorija?

Daugelio autorių nuomone, pasaulio istorijos ir pasaulinės istorijos terminai taip susiliejo, kad galima kalbėti apie sinonimus (plg. Sieder/Langthaler 2010, 9), tai daroma prielaida ir toliau šiame tekste. Apskritai pasaulio istorija reiškia tokią istorinės analizės formą, kai reiškiniai, įvykiai ar procesai gali būti pateikiami pasauliniame kontekste (plg. Conrad 2013, 9). Globalizuoto pasaulio tarpusavio ryšiai yra globalios istorijos išeities taškas, kai daugiausia dėmesio skiriama „daiktų, žmonių, idėjų ir institucijų mainams“ (Conrad 2013, 9). Šiuolaikinė pasaulio istorija kvestionuoja istorijos mokymo programos orientaciją ir nacionalinę istorinę orientaciją, jai visų pirma būdinga analizuoti globalizacijos procesus ir suteikti mokiniams galimybę išvystyti pasaulinių problemų makro perspektyvą (plg. Forster / Popp, 5).

Tačiau pasaulio istorijos studijos visai nebūtinai turi būti globalios. Conradas apibūdina, kad „ji […] gali būti globali, tačiau priklausomai nuo temos ar klausimo […] ji nebūtinai turi apimti visą pasaulį“ (Conrad 2013, 10). (Conrad 2013, 10). Svarbiausios įžvalgos ar klausimai kiltų iš vietinio ir globalaus lygmenų sąsajų ir „jų vietinio pasireiškimo“ (Conrad 2013, 10). Badeno-Viurtembergo valstybiniame švietimo serveryje globalioji istorija suprantama kaip jauna istorijos studijų sritis, kuri vis labiau sulaukia ir kitų disciplinų dėmesio. Šio jauno požiūrio kvintesencija būtų perspektyvos keitimas nuo eurocentrinio ir vakarietiško dėmesio link neeuropietiškų kultūrų suvokimo (plg. Marks 2006, 178-180). Tačiau tiksliai apibrėžti pasaulinę istoriją vargu ar įmanoma, nes požiūriai prasideda skirtingais laiko momentais. Tai rodo ir didžiosios istorijos projektas, kuris prasideda nuo Didžiojo sprogimo (plg. Conrad/Eckert 2007, 25).

Čia tampa aišku, kad nors pasaulio ir pasaulio istorijos požiūriai yra panašūs savo makrolygmeniu, tačiau šios perspektyvos erdvinė ir laiko apimtis gali labai skirtis priklausomai nuo požiūrio, todėl vienodas ir tikslus šios srities apibrėžimas atrodo neįmanomas (plg. Conrad/Eckert 2007, 25). Simonas taip rašo apie tai, kas yra didžioji istorija:

„Didžioji istorija – tai jauna, tarpdisciplininė sritis, kurioje įvairių akademinių disciplinų mokslininkai siekia įprasminti istoriją, kurią pasakoja žmonijos žinių visuma“. (Simon 2015, 2)

Jau vien dėl šio apibrėžimo apimties ir tarpdiscipliniškumo jis gerokai skiriasi nuo požiūrių, kuriais „tik“ siekiama pavaizduoti globalizacijos procesus ar pasaulinius kontekstus ir padaryti juos suprantamesnius. Taikant didžiosios istorijos požiūrį, moksliniai atradimai kontekstualizuojami žmonijos istorijos ir civilizacijos kontekste ir įkomponuojami į „istoriją“: „Ir tai susieta su pasakojimo menu, kuris yra humanitarinių mokslų sritis“ (Simon 2015, 2).

Kita vertus, pasak Conrado ir Eckerto, pasaulio istorijos srityje galima išskirti keturias plačias perspektyvas, susiformavusias pastaraisiais metais: Pasaulio ekonomika ir pasaulio sistema, civilizacijų analizė, globalizacijos istorija ir pokolonijinės studijos (plg. Conrad / Eckert 2007, 15 ir toliau). Kita vertus, anot Siederio ir Langthalerio, pasaulinė arba pasaulio istorija „taip pat apima socialinius ir kultūrinius palyginimus edukologijos moksle […], politikos moksle, socialiniuose ir kultūriniuose antropologiniuose tyrimuose [ir] kultūros studijose“ (Sieder/ Langthaler 2010, 10).

Tampa aišku, kad mokslinėje diskusijoje dėl pasaulinės istorijos apibrėžties dar nėra pasiektas susitarimas, nes įvairūs požiūriai pernelyg skiriasi vienas nuo kito, nes „galimos pasaulinės istorijos temos [beveik] neturi ribų“ (Conrad 2013, 198). Apskritai, kalbant apie laiko dimensiją, galima teigti, kad dauguma globaliosios istorijos požiūrių koncentruojasi į „moderniosios epochos“ kontekstus ir taip atsiriboja nuo didžiosios istorijos, prasidedančios nuo Didžiojo sprogimo, projekto (plg. Conrad / Eckert 2007, 25). Pasaulinės istorijos arba globaliosios istorijos požiūrių erdvinis matmuo ne visada nukreiptas į visą pasaulį, daug svarbesnį vaidmenį analizės metu atlieka „globalių ryšių suvokimas“ (Conrad / Eckert 2007, 27).

Apibendrinimas

Galima teigti, kad pasaulio istorija bando perkelti perspektyvą iš mikro perspektyvos į makro perspektyvą, sutelkdama dėmesį į pasaulinius tarpusavio ryšius ir bandydama juos atskleisti. Todėl, pasak Conrado, galima išskirti du pagrindinius pasaulio istorijos potencialus. Viena vertus, pasaulio istorija, sutelkdama dėmesį į tarptautinius mainus, gali nutiesti kelią pasaulinei istorinei sąmonei (plg. Conrad 2013, 26). Kita vertus, pasaulinė istorija atveria galimybę pažvelgti į istoriją iš paukščio skrydžio ir taip parodyti kritiškesnį požiūrį į tam tikrus įvykius (plg. Conrad 2013, 27). Tikėtina, kad ši istorijos mokslo sritis taip pat įgis vis didesnę reikšmę tarpkultūrinei komunikacijai.

Literatūra

Bergmann, Klaus/ Mayer, Ulrich/ Pandel, Hans-Jürgen/ Schneider, Gerhard (2003): Apie Forumo istorinio mokymosi seriją. In: Popp, Susanne/ Forster, Johanna (eds.): Curriculum Weltgeschichte – Globale Zugänge für den Geschichtsunterricht. Schwalbach, 3.

Christian, David (2011): David Christian – Gesamtgeschichte, 11 April. https://www.youtube.com/watch?v=yqc9zX04DXs [2019 07 03].

Conrad, Sebastian (2013): Globalgeschichte – Eine Einführung, München: Beck.

Conrad, Sebastian/ Eckert, Andreas (2007): Globalgeschichte, Globalisierung, multiple Modernen: Zur Geschichtsschreibung der modernen Welt. In: Conrad, Sebastian/ Eckert, Andreas/ Freitag, Ulrike, (eds.): Globalgeschichte – Theorien, Ansätze, Themen. Frankfurtas prie Maino: Campus, 7-49.

Forster, Johanna/ Popp, Susanne (red.) (2003): Curriculum Weltgeschichte – Globale Zugänge für den Geschichtsunterricht, Schwalbach: Wochenschau Verlag.

Marks, Robert B. (2006): The Origins of the Modern World: A Global World History, Stuttgart: Konrad Theiss.

Sieder, Reinhard/ Langthaler, Ernst (red.) (2010): Globalgeschichte 1800-2010. Vienna/ Cologne/ Weimar: Böhlau.

Simon, Richard B. (2015): Kas yra didžioji istorija. In: Simon, Richard B./ Behmand, Mojgan/ Burke, Thomas (eds.): Teaching Big History. Oakland: University of California Press, 1-20.