Pabėgimas

Bėgimas apibūdina bėgimą iš gyvenimo situacijos, kuri suvokiama kaip nemaloni ar grėsminga, kurioje ieškoma apsaugos ar prieglobsčio (plg. Wahrig 2011, 534).

Ženevos pabėgėlių konvencija

Tarptautinė teisė skiria žmones, kurie yra priversti bėgti dėl apibrėžtų išorinių veiksnių, ir žmones, kurie palieka savo šalį savo noru, ieškodami geresnių gyvenimo perspektyvų. Pagal Ženevos pabėgėlių konvencijos 1A straipsnį pabėgėliu laikomas asmuo, kuris „yra už šalies ribų dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių pažiūrų“ (UNHCR 2017, 2). Daugiau nei 120 valstybių šią Konvencijos apibrėžtį pripažįsta kaip taikytiną tarptautinėje teisėje.

Karas ir persekiojimas

Žmonės palieka savo namus dėl pačių įvairiausių priežasčių. Pagrindinė bėgimo priežastis yra karas ir persekiojimas. Dauguma jų – tai vidaus pilietiniai karai, kai žiauriai kovojama dėl valdžios ir politikos konfliktų tarp centrinės valdžios ir ginkluotos opozicijos ar konkuruojančių sukarintų grupuočių. Pastaraisiais dešimtmečiais milijonai žmonių visame pasaulyje pabėgo nuo tokių karų arba buvo perkelti kaip etninės mažumos. Šie karai skiriasi nuo klasikinių karų. Naujieji karai vyksta tarp gyventojų grupių valstybės viduje. Skirtingai nuo karų, kuriais siekiama įveikti priešininkų kariuomenę, naujieji karai yra tiesiogiai nukreipti prieš civilius gyventojus. „Nors juose […] nukenčia tik viena valstybė, jie dažnai sukelia tarpvalstybinius pabėgėlių srautus“ (Heintze 1999, 59).

Skurdas ir badas kaip bėgimo priežastis

Be to, skurdas, ypač masinis skurdas, laikomas struktūrine bėgimo priežastimi. Šiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka badas. Nors pasaulyje maisto užtenka visiems gyventojams išmaitinti, vis daugiau žmonių miršta nuo su mityba susijusių ligų. Skurdo pabėgėliai – tai žmonės, „kurie bėga arba išvyksta ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų dėl valstybių ar regionų ekonominio nuosmukio“ (Eid 1999, 70). Paprastai bėgimas nuo skurdo vyksta keliais etapais. Pirmiausia žmonės palieka savo protėvių namus, kurie jiems suteikia nepakankamas arba nesuteikia jokių gyvenimo galimybių. Tada jie persikelia į artimiausią savo šalies miestą. Po to jie persikelia į kaimyninius miestus, kaimynines valstijas ir kitus pietinius regionus. Jei nesiūlomos jokios gyvenimą užtikrinančios perspektyvos, jie ieško prieglobsčio Šiaurės šalyse, ieškodami darbo ir finansinio pragyvenimo šaltinio (plg. Eid 1999, 70).

Gyventojų skaičiaus augimas kaip bėgimo priežastis

Dar viena bėgimo priežastis yra gyventojų skaičiaus augimas pasaulyje, dėl kurio blogėja gyvenimo sąlygos. Nors kai kuriose Vakarų pramoninėse šalyse gyventojų tankumas yra didesnis nei kai kuriose besivystančiose šalyse, gyventojų skaičiaus augimas kelia didelį iššūkį būtent besivystančioms šalims. Palyginti su gyventojų tankumu, jos turi per mažai išteklių, kad galėtų oriai gyventi (plg. Eid 1999, 76).

Žmogaus teisių pažeidimai

Visuotinės žmogaus teisės apima teisę į pagarbą gyvybei, vergovės, nelaisvės ir kankinimų draudimą, apsaugą nuo savavališko laisvės atėmimo ir draudimą diskriminuoti dėl rasinių ir religinių priežasčių (plg. Maier-Borst 1999, 97). Šių žmogaus teisių pažeidimas dažnai paskatina žmones ieškoti saugumo kitose srityse.

Aplinkosaugos pabėgėliai

Be karo ir persekiojimo, bado ir skurdo bei žmogaus teisių pažeidimų, bėgimo priežastimi laikoma ir aplinkos būklės blogėjimas. Dėl pernelyg didelės aplinkos taršos nukentėjusios teritorijos gali tapti netinkamos auginti ar net negyvenamos. Geriausiai žinomas pavyzdys – dabar jau beveik apleista Černobylio (Ukraina) branduolinio reaktoriaus aplinka. Tačiau dėl pesticidų likučių ar nusėdusių teršalų šalis taip pat gali tapti netinkama gyventi. Kur kas daugiau ekologinių pabėgėlių atsiranda dėl šliaužiančio aplinkos niokojimo, kuris vyksta kartu su gamtos išteklių naudojimo prevencija. Žmogaus sukeltos stichinės nelaimės, pavyzdžiui, klimato kaita, taip pat gali padaryti vietoves netinkamas gyventi, todėl pabėgimas dažnai tampa vienintele išeitimi (plg. Biermann 1999, 87 ir toliau).

Literatūra

Biermann, Frank (1999): Stirbt die Natur, flieht der Mensch. Aplinkos niokojimas kaip bėgimo priežastis. In: Hutter, Franz-Joseph/ Mihr, Anja/ Tessmar, Carsten (eds.): Menschen auf der Flucht. Opladen: Leske + Budrich, 87-95.

Eid, Uschi (1999): Skurdas, badas, gyventojų perteklius. In: Hutter, Franz-Joseph/ Mihr, Anja/ Tessmar, Carsten (eds.): Menschen auf der Flucht. Opladen: Leske + Budrich, 69-86.

Heintze, Hans-Joachim (1999): Kriege, Flucht Vertreibung. In: Hutter, Franz-Joseph/ Mihr, Anja/ Tessmar, Carsten (eds.): Menschen auf der Flucht. Opladen: Leske + Budrich, 59-68.

Maier-Borst, Michael (1999): Žmogaus teisių pažeidimai kaip bėgimo priežastis. In: Hutter, Franz- Joseph/ Mihr, Anja/ Tessmar, Carsten (eds.): Menschen auf der Flucht. Opladen: Leske + Budrich, 97-112.

JTVPK (2017 M.): 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso. 1967 m. sausio 31 d. Protokolas dėl pabėgėlių statuso: https://www.uno- fluechtlingshilfe.de/uploads/media/GFK_Pocket_2015_01.pdf [2020 03 26].

Wahrig, Gerhard (2011): Wahrig Deutsches Wörterbuch. 9. leid. Gütersloh/ Miunchenas: Gütersloh/ Munich: Wissen Media.