Neonacizmas
Apibrėžimas
Terminas „neonacizmas“ reiškia politinę grupę, kurios pagrindinis bruožas yra „pastangos (po 1945 m.) atgaivinti nacionalsocializmą“. Pagrindiniai šios grupės ideologijos bruožai yra nacionalizmas, rasizmas, autoritarinio „Führerstaat“ reikalavimas ir demokratinių principų panaikinimas. Skirtingai nuo subkultūrinio dešiniojo ekstremizmo, neonaciams būdingas stipresnis politinis aktyvumas. Didesnioji neonacių scenos dalis tiesiogiai susitapatina su politinės vadovybės orientacija ir rasistinėmis nacizmo epochos nuotaikomis, kuriose ši autoritarinė valstybinė santvarka laikoma idealu. „Tačiau dalyje scenos Adolfo Hitlerio politika laikoma nukrypimu nuo „grynosios doktrinos“ – tariamai tikrojo nacionalsocializmo“.
Atsiradimas ir paplitimas
Maždaug nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos daugiausia VDR (1949-1990 m.) susikūrė neonacių grupės, kurios, kitaip nei senieji naciai, neturi tiesioginio ryšio su Trečiuoju reichu ir Adolfo Hitlerio režimu. Todėl neonacizmo atstovai – tai daugiausia jauni žmonės, pritariantys nacionalsocializmo ideologijai ir taip pat pasižymintys didesniu polinkiu į smurtą.
1996 m. NPD (Vokietijos nacionaldemokratų partija) federaliniam lyderiui Udo Voigtui (Udo Voigt) pavyko į savo partiją pritraukti vis daugiau kraštutinių dešiniųjų pažiūrų atstovų ir grupių, po to vis labiau didėjo ir viešasis politinis aktyvumas. Nuo 1997 m. kasmet surengiama daugiau kaip 100 radikalios dešinės demonstracijų, eitynių ir mitingų.
2000 m. dėl didelio agresyvumo ir pasirengimo naudoti smurtą buvo uždrausta daugybė susivienijimų, buvo steigiami laisvi žmonių susivienijimai, dar vadinami draugovėmis. Neonacių skaičius siekia 2200.
2007 m. Federalinis konstitucijos apsaugos biuras apskaičiavo, kad yra apie 4400 neonacių ir 107 neonacistinės grupės ir organizacijos. Viešuose renginiuose paprastai pasirodo kiek daugiau nei 5000 dešiniųjų ekstremistų.
Nuo 2010 m. viešų renginių skaičius sumažėjo, nes aktyvistai ne kartą veikė prieš juos. Konstitucijos apsaugos tarnyba skaičiuoja 153 neonacių grupes ir 5 600 neonacių.
2019 m. Dešiniojo sparno ekstremistų scenos dabar taip pat susibūrusios į tinklus muzikos scenose ir subkultūrinėse mišriose scenose (chuliganai / rokeriai). Kitų dešiniųjų ekstremistų asmenų ir nepartinių struktūrų yra 6 600. Iš viso dešiniųjų ekstremistų potencialas vertinamas 32 080 asmenų, iš kurių apie 13 000 yra į smurtą orientuoti dešinieji ekstremistai.
Savybės ir įtaka
Neonacizmo šalininkus galima identifikuoti pagal įvairius požymius:
– jie atstovauja politiškai kraštutiniam, radikaliam požiūriui, kuris yra demonstruojamas, propaguojamas ir liudijamas
– griežtai atmetama pagrindinė liberali, demokratinė tvarka
– jie siekia autoritarinės ir totalitarinės valstybės santvarkos
– jie atstovauja smurtinėms, rasistinėms ir nacionalistinėms idėjoms
– kitos tautos apibūdinamos kaip žemesnės
– norima sukurti „rase“ pagrįstą nacionalinę bendruomenę, kuri riboja pagrindines asmens teises ir atmeta demokratiją
– jie įsitikinę antipluralizmu
– jie reikalauja lyderio valstybės, kurioje galiotų militarizuotas tvarkos principas
– nuolat neigiamas arba reliatyvizuojamas nacionalsocializmas ir Trečiasis reichas, kuris laikomas valstybinės santvarkos idealu.
– Agresyvi agitacija prieš užsieniečius, imigrantus ir pabėgėlius.
Anksčiau kraštutinių dešiniųjų politinių pažiūrų šalininkus ir šalininkus dažnai buvo galima atpažinti iš išvaizdos. Bomberio striukės, Springerio batai ir skinai buvo tipiška išorė. Tačiau šiandien tai tik vienas iš kelių išankstinių nusistatymų.
Viešumoje grupuotės dažnai naudoja runas (pvz.: juodoji saulė), ženklus iš šiaurietiškos mitologijos (pavyzdžiui, baltą keltų kryžių kaip „baltosios rasės“ simbolį) ar panašius simbolius, kad save identifikuotų. Viešumoje taip pat ne kartą naudoti šie skaitmeniniai kodai: 18 (Adolfas Hitleris), 88 (Heil Hitler), 14 (14 žodžių – Davidas Lane’as), 19/8 Sieg Heil), 28 (kraujas ir garbė) ir daugelis kitų. .
Tokie simboliai ir ženklai naudojami viešumoje, atitinkamai nupiešti ar užrašyti, siekiant išprovokuoti oponentus, o skaitant sustiprinti priklausymo ir bendrumo jausmą. Tokie renginiai kaip saulėgrįžos šventė arba „Ostara“ festivaliai taip pat naudojami kaip pretekstas susitikti kaip dešiniųjų ekstremistų subkultūra. Panašiai tam tikrą priklausomybę išreiškia ir tam tikri prekių ženklai, drabužiai ar muzikos stiliai:
– Taip suteikiamas pranašumas konfliktuose ar ginčuose.
– tam tikros muzikos grupės ir ansambliai (Black Metal, Dark Wave).
– tam tikrus prekių ženklus, pavyzdžiui, „Lonsdale“, dėvėjo daugelis neonacių. Tokie prekių ženklai ne kartą deklaravo nepritarimą ekstremaliajai subkultūrai ir daugelis jos priešininkų pradėjo juos nešioti norėdami išprovokuoti
– raišteliai nešiojami dviejų spalvų (vienas raudonas, kitas baltas – blood & honour)
– prekės ženklas Doc Martens sąmoningai pradėjo gaminti šuoliuojančius batus, siekdamas, kad jie patektų tarp žmonių ir prarastų neigiamą konotaciją
– prekės ženklą New Balance dažnai nešiojo NN dėl „N“ raidės ant batų (jie taip pat viešai prisipažino prieš NN)
– Helly Hanson dažnai dėvėjo („H.. H..“)
– tokie prekių ženklai kaip „Dobermann“, „Pitbull“, „Troublemaker“, „Streetwear“, „ProViolence“ dažnai siejami su dešiniaisiais ekstremistais.
– prekės ženklas „Dobermann“ prisipažino turintis sąsajų su dešiniąja scena ir sąmoningai pardavinėja drabužius parduotuvėse, kuriose prekiauja, pavyzdžiui, „Pitbull“, siekdamas provokuoti. Kadangi drabužiai yra panašaus stiliaus, abiem prekių ženklams priskiriamos sąsajos su dešiniąja scena
Visi neonaciai yra dešinieji ekstremistai, bet ne visi dešinieji ekstremistai yra neonaciai. Pagal išorinę išvaizdą negalima pasakyti, ar kas nors priklauso neonacizmo subkultūrai, ar ne.
Neonacizmas – tai politinis ir ideologinis judėjimas, paremtas nacionalsocializmo pagrindais. Neonaciai dažnai siekia sukurti etniškai homogenišką visuomenę, kurioje baltosios rasės atstovai būtų laikomi pranašesniais. Paprastai jie yra nusiteikę antiliberaliai, antidemokratiškai ir antipliuralistiškai, o kaip priemonę savo tikslams pasiekti propaguoja smurtą ir terorizmą.
Deja, pastaruoju metu neonacizmo pavyzdžių vis dar galima aptikti daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Europą, Šiaurės Ameriką ir Australiją. Štai keletas naujausių incidentų ir įvykių:
– Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pateko į Bundestagą ir nuo to laiko ne visiškai atsikratė savo neonacistinių šaknų. Taip pat daugėja dešiniųjų grupių ir asmenų, atvirai besivadovaujančių nacionalsocializmu.
– JAV Donaldo Trumpo iškilimas sustiprino dešiniųjų judėjimą ir paskatino neapykantos nusikaltimų skaičiaus augimą. To pavyzdys – 2021 m. sausio mėn. įvykęs D. Trumpo šalininkų išpuolis prieš Kapitolijaus pastatą, kuriame buvo daug neonacių simbolių ir šūkių.
– Švedijoje pastaraisiais metais kraštutinių dešiniųjų Šiaurės šalių pasipriešinimo judėjimas įgijo įtakos ir įvykdė keletą smurtinių išpuolių. Ši grupė yra glaudžiai susijusi su neonacių scena ir pasisako už smurto naudojimą savo politiniams tikslams pasiekti.
– Australijoje pastaraisiais metais padaugėjo dešiniųjų grupių ir veiklos, įskaitant ir susijusias su neonacizmu. Vienas iš pavyzdžių – grupė „Antipodean Resistance“, garsėjanti smurtiniais veiksmais ir neonacistinėmis pažiūromis.
Šie pavyzdžiai rodo, kad neonacizmas vis dar kelia realią grėsmę visuomenei ir kad turime toliau priešintis šiai ideologijai ir jos šalininkams.
Literatūra
Adler, Sabine: Die DDR und ihre Neonazis: Real existierender Rechtsextremismus, 10.10.19, https://www.deutschlandfunk.de/die-ddr-und-ihre-neonazis-real-existierender.862.de.html?dram:article_id=460746 (paskutinį kartą žiūrėta 2020 12 04).
Egenberger, Christopher (2008): Woran erkennen ich Rechtsextreme? https://www.bpb.de/politik/extremismus/rechtsextremismus/41314/woran-erkenne-ich-rechtsextreme?p=0 (paskutinį kartą žiūrėta 2020 12 04)
Hennig Eike (1993) Neonacių karingumas ir ksenofobiškas gyvenimo būdas „senojoje“ ir „naujojoje“ Vokietijos Federacinėje Respublikoje. In: Otto HU., Merten R. (eds) Rechtsradikale Gewalt im vereinigten Deutschland. VS Verlag für Sozialwissenschaften, Wiesbaden.https://doi.org/10.1007/978-3-322-97285-9_5 (paskutinį kartą žiūrėta 2020 12 04).
Nandlinger, Gabriele: Kada kalbėti apie dešinįjį ekstremizmą, dešinįjį radikalizmą ar neonacizmą….? 25.07.2008. https://www.bpb.de/politik/extremismus/rechtsextremismus/41312/was-ist-rechtsextrem?p=1 (paskutinį kartą žiūrėta 2020 12 04).
Radke, Johannes: Der rechtsextreme „Kampf um die Straße“, 2014 05 14, https://www.bpb.de//politik/extremismus/rechtsextremismus/184385/der-rechtsextreme-kampf-um-die-strasse (paskutinį kartą žiūrėta 2020 12 04).
https://www.duden.de/rechtschreibung/Neonazismus (paskutinį kartą žiūrėta 2020 12 04)
https://www.verfassungsschutz.de/de/service/glossar/neonazismus-neonationalsozialismus (paskutinį kartą žiūrėta 2020 12 04)
https://verfassungsschutzberichte.de/pdfs/vsbericht-2000.pdf
https://publikationen.uni-tuebingen.de/xmlui/bitstream/handle/10900/63273/vsb2010.pdf?sequence=1&isAllowed=y