Metakomunikacija – tai komunikacija apie pačią komunikaciją. Kitaip tariant, bendraujama apie komunikaciją. Tai gali vykti, pavyzdžiui, kaip komentaras, išsamesnis paaiškinimas arba neverbalinis mirktelėjimas, siekiant ironiškai pažymėti. (plg. Glück, p. 428) Šios bendravimo formos jau taip internalizuotos, kad jas sunku atskirti nuo įprastos pokalbio eigos ir joms būdingi sklandūs perėjimai (plg. Nünning, p. 490). Jų tikslas – palaikyti supratimo procesą ir rasti nesusipratimų priežastis.
Bendravimo aikštė
Friedemanno Schulzo von Thun’o komunikacijos kvadratas (dar vadinamas keturių kraštinių modeliu) siūlo modelį komunikacijos sutrikimams analizuoti. Pagal šį modelį tiek siuntėjas, tiek gavėjas gali reikšti ir suprasti pranešimą keturiais skirtingais būdais: Kaip
– faktinė informacija (duomenys, faktai, aplinkybės)
– Savęs atskleidimas (netiesioginiai arba atviri pareiškimai apie jausmus, vertybes ar savybes)
– Santykių (požiūris į kitą asmenį)
– kreipimasis (nurodymai imtis veiksmų)
Metakomunikacinis konfliktas gali kilti, kai abi pusės bendrauja ne tuo pačiu lygmeniu. Pavyzdžiui, religingas asmuo gali suprasti kaip neigiamą santykinę užuominą, jei kitas asmuo, norėdamas atskleisti save, atskleidžia jam savo ateistinę poziciją. Ir atvirkščiai, tikinčio asmens savęs atskleidimas gali būti kito asmens suprastas patraukliai. Metakomunikaciniu apmąstymu, kuriame lygmenyje abu šiuo metu yra, galima išspręsti šį nesusipratimą.
Taigi metakomunikacija sudaro eksplicitinį implicitinio metajuntumo atitikmenį.
Literatūra
Glück, Helmut / Rödel, Michael (2016): Metzler Lexikon Sprache. Penktasis leidimas. Stuttgart: Metzler.
Nünning, Ansgar (2008): Metzler Lexikon Literatur- und Kulturtheorie. Ketvirtasis, atnaujintas ir papildytas leidimas. Stuttgart: Metzler.
Šulco von Tūno komunikacijos aikštė: https://www.schulz-von-thun.de/die-modelle/das-kommunikationsquadrat