Mentalitetas

Terminas mentalitetas kilęs iš lotynų kalbos (mens „susijęs su protu“). Kasdienėje kalboje, pasak Dudeno žodyno, jis reiškia „proto ir dvasios tipą“ arba „ypatingą individų, socialinių grupių ar net ištisų tautų mąstymo ir jausmų būdą“. Ypatingas dalykas, kuris nukrypsta nuo savų „normų“ ir idėjų, vadinamas mentalitetu.

Specialistų tyrinėtojai išplėtė šias reikšmės dimensijas: „Mentalitetas mentaliteto istorijos prasme yra […] mąstymo ir jausmų bei norėjimo ar privalėjimo socialinių grupių įpročių ar dispozicijų visuma“ (Hermanns 1995, 77).

Istorinis mentalitetas

Istorikas Peteris Dinzelbacheris pabrėžia abipusį elementų pobūdį, taip pat laiko dimensijas. „Istorinis mentalitetas – tai mąstymo ir jausmų būdų ir turinių ansamblis, formuojantis tam tikrą kolektyvą tam tikru laiku. Mentalitetas pasireiškia veiksmais“, – aiškina Dinzelbacheris (Dinzelbacher 1993, 21). Tačiau kolektyvinio mąstymo turiniai nėra sudėtingos teorijos ar mąstymo sistemos, o veikiau „pagrindiniai įsitikinimai, visuotinai galiojantys tam tikroje kultūroje“ (ten pat, 23).

Lingvistikos perspektyvos

Lingvistinės perspektyvos pabrėžia lingvistinius konceptualizacijos aspektus: „Mentalitetai apima žmogaus socialinio, kultūrinio ir medialinio, taigi ir kalbinio veiksmo visumą ir yra tarsi šio veiksmo pagrindas, kuris tampa matomas ir rekonstruojamas per kalbą“ (Kreuz / Mroczynski 2016, 2 f.). Vis dėlto tai „pirmiausia yra „paieškos terminas […], kuris, kaip toks, atlieka funkciją apeliuoti į mus, kad tyrinėtume ir apibūdintume mentalitetus, kurie kol kas istoriškai ar sociologiškai dar visiškai nežinomi“ (Hermanns 2012, 9). Be to, ji veikia kaip „sąvoka, būtina moksliškai aprašyti ir paaiškinti tarpasmeninius ir tarpgrupinius ypatumus“ (Werlen 1998, 76).

Mentalitetai ir socialinės klasės

Sociologas Teodoras Geigeris mentalitetą apibūdina kaip „subjektyvią ideologiją“. Priklausomai nuo klasės, kuriai žmonės priklauso, ir su ja susijusių gyvenimo sąlygų, paprastai susiformuoja specifinis mentalitetas. „Tūkstančiai kasdienio gyvenimo detalių ansamblyje formuoja gyvenimo tipą-duktą, ir tai yra mentaliteto išraiška“, – apibūdina Geigeris (Geiger 1987, 80).

Vokiečių mentalitetą sunku apibūdinti keliais žodžiais, nes Vokietijoje yra daug skirtingų regionų ir kultūrinių skirtumų. Tačiau yra keletas bendrų bruožų, kurie dažnai siejami su vokiečių mentalitetu:

1. punktualumas ir patikimumas: vokiečiai garsėja punktualumu ir patikimumu. Paskyrimų ir datų paprastai laikomasi tiksliai.
2. tvarka ir efektyvumas: vokiečiai dažnai teikia pirmenybę tvarkai ir struktūrai, todėl stengiasi užduotis atlikti efektyviai.
3. kruopštumas ir atidumas: vokiečiai dažnai teikia didelę reikšmę kruopštumui ir atidumui savo darbe ir atliekant kasdienes užduotis.
4. tiesmukumas ir sąžiningumas: vokiečiai kartais gali būti suvokiami kaip tiesmuki ar net šiurkštūs, nes jie dažnai atvirai ir sąžiningai išsako savo nuomonę.
5. pagarba taisyklėms ir įstatymams: Vokiečiai dažnai labai gerbia taisykles ir įstatymus ir paprastai jų laikosi.
6. taupumas ir ekonomiškumas: vokiečiai dažnai pasižymi stipriu taupumo ir ekonomiškumo jausmu.

Žinoma, tai tik bendri bruožai ir Vokietijos gyventojų tarpe tikrai yra daug individualių skirtumų.

Literatūra

Dinzelbacher, Peter (1993): Apie mentaliteto istorijos teoriją ir praktiką. In: ders. (ed.): Europäische Mentalitätsgeschichte. Pagrindinės temos atskiruose pranešimuose. Stuttgart.

Hermanns, Fritz (1995): Sprachgeschichte als Mentalitätsgeschichte. Svarstymai apie prasmę ir formą bei istorinės semantikos objektą. In: Gardt, Andreas/ Mattheier, Klaus/ Reichmann, Oskar (eds.): Sprachgeschichte des Neuhochdeutschen. Objektai, metodai, teorijos. Tübingen, 69-101.

Hermanns, Fritz (2012): Sprachgeschichte und Mentalitätsgeschichte. Svarstymai apie prasmę ir formą bei istorinės semantikos objektą. In: Kämper, Heitren/ Linke, Angelika/ Wengeler, Martin (eds.): Der Sitz der Sprache im Leben: Contributions to a Cultural Analytical Linguistics: Contributions to a Cultural Analytical Linguistics. Berlin/ Boston: de Gruyter, 5-36.

Geiger, Theodor (1987): Socialinis vokiečių tautos susisluoksniavimas: sociografinis eksperimentas statistiniu pagrindu. Štutgartas: Enke.

Kreuz, Christian/ Mroczynski, Robert (2016): Sprache, Kultur, Mentalität: Sprach- und kulturwissenschaftliche Beiträge zur Analyse von Mentalitäten. Berlin/ Münster: LIT.

Werlen, Erika (1998): Sprache, Kommunikationskultur und Mentalität. Apie socialinės ir kontaktinės kalbotyros teorijos formavimą ir metodologiją. Tübingen: Niemeyer.