Lytis

Sąvoką „lytis“ pirmiausia reikia atskirti nuo sąvokos „lytis“. Lytis reiškia „fizinį-biologinį skirtumą tarp vyrų ir moterų lytinių kūnų“ (Metzler Lexikon 2002, 357), o lytis – socialinę lytį: „Tai, ką tam tikra socioistorinė bendruomenė suvokia ir interpretuoja kaip vyrą ar moterį, yra interpretacinių atributų rezultatas“ (Metzler Lexikon 2002, 357).

Lyčių tyrimai

Taigi lyties sampratoje lyties tapatybė laikoma ne įgimta, o sociokultūrine, istoriškai ir laike susieta visuomenės konstrukcija. Vadinamuosiuose lyčių tyrimuose nagrinėjami lyčių santykiai įvairiose kultūros srityse. „Pagrindinė prielaida yra ta, kad vyriškumą ir moteriškumą sudarančios funkcijos, vaidmenys ir savybės nėra priežastinis biologinių vyrų ir moterų skirtumų rezultatas, o yra socialiniai konstruktai, todėl kintantys. (Metzler Lexikon 2002, 141) Tyrimų dėmesio centre atsidūrė ne moterų studijos, o lyčių studijos, todėl „vyriškumas“ taip pat tapo tyrimų objektu (plg. Metzler Lexikon 2002, 141-143).

Kadangi tarp kalbos ir mąstymo yra labai glaudus ryšys, pasak Kusterle, galima nustatyti poveikį kultūriniams kontekstams ir socialiniam sambūviui (plg. Kusterle 2011, 66). Kusterle teigia, kad kalbos pokyčiai lemia pakitusį pasaulio suvokimą. Jei moterys patiria nepalankias kalbines sąlygas, jos taip pat patiria nepalankias sąlygas visuomenėje (plg. Kusterle 2011, 80). „Kita vertus, pasikeitusi, lyčių lygybės požiūriu teisinga kalbos sistema lemia pasikeitusią, teisingą tikrovę“ (Kusterle 2011, 80).

Lyčių lygybės kalbos galimybės

Iš daiktavardžio gender galima išvesti veiksmažodį gendern, kuris reiškia lygias moterų ir vyrų teises vartojant kalbą. Diewaldas ir Steinhaueris siūlo daugybę lyčių lygybės kalbos vartojimo galimybių. Bene vienareikšmiškiausias variantas yra platus dvigubas įvardijimas, kai aiškiai kreipiamasi į abi lytis. Šiuo atveju sudėtis gali būti sudaroma tiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos forma jungtuku ir, jungtuku arba arba pasviruoju brūkšniu (pvz., mokiniai).

Aiškesnė ir kalbiniu požiūriu taupesnė giminės formų rašymo forma yra vadinamoji ekonominė dvigubų daiktavardžių rašyba. Ji gali būti išreikšta pasviruoju brūkšniu (su brūkšneliu) (pvz., gydytojas, darbuotojas, personalas), įbrėžtuoju I (pvz., personalas) arba žvaigždute (pvz., personalas). Pastarasis variantas laikomas šiuolaikiškesniu, nes labiau atitinka dabartines diskusijas dėl transseksualumo ir interseksualumo. „Lytis [nebėra] suprantama kaip binarinė sistema“ (Duden 2017, 46), tačiau siūlomos ir galimos kitos kategorijos.

Be to, pakaitinės formos ir perfrazavimai gali pasitarnauti lyčių lygybės kalbai. To pavyzdžiai galėtų būti daiktavardiniai dalyviai ar būdvardžiai daugiskaitoje (pvz., studentai), abstrakcija vietoj asmenvardžių (pvz., kolegų kolegija) arba lyčiai neutralūs išsireiškimai (pvz., der Mensch, die Person). Naudojant šias galimybes, asmenys moteriškos lyties ne tik įtraukiami – kaip ir bendrinės vyriškosios giminės atveju, kai vyriškosios giminės forma taikoma ir mišriai grupei, – bet ir aiškiai paminimi (plg. Duden 2017).