Logo_Hyperkulturell_Zusatz_Final_01-01Logo_Hyperkulturell_Zusatz_Final_01-01Logo_Hyperkulturell_Zusatz_Final_01-01Logo_Hyperkulturell_Zusatz_Final_01-01
  • Info
  • Materialschrank
  • Lexikon
  • E-Learning
  • Seminare
✕

Lyčių dramatizavimas ir nedramatizavimas

Lyčiai atspindėti skirtame elgesyje ir bendravime dažnai susiduriama su problema, kad, viena vertus, socialiai sukonstruota lyties kategorija turėtų būti ištirpdyta, siekiant palaikyti žmonių individualumą. Tačiau, kita vertus, siekiant išaiškinti socialinius skirtumus, dažnai pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į lytį. Norint tinkamai spręsti šią dviprasmybę, turi atsirasti pusiausvyra tarp lyties dramatizavimo ir nedramatizavimo.

 

Dramatizavimas

Dramatizuojant aiškiai pabrėžiami lyčių aspektai. Problema ta, kad lyčių grupės dichotomizuojamos ir prarandami skirtumai lyčių grupių viduje, todėl gali pasireikšti lyčių stereotipai. Jei lyties vaidmuo pirmiausia sukonstruojamas arba vizualizuojamas, o tik po to vėl dekonstruojamas, kyla pavojus, kad tradicinis lyties vaidmuo gali stipriau įsitvirtinti. Todėl būtina diferencijuotai ir tiksliai elgtis su atitinkama lyties nuoroda. Dramatizavimas yra prasmingas, jei norima paskatinti partnerį mąstyti apie lyčių santykius. Lyčių dramatizavimas ypač tinka tais atvejais, kai vyksta diskriminacija dėl lyties arba kai užkertamas kelias individualios įvairovės plėtrai.

 

Dramatizavimas

Vengiama su lytimi susijusių atributų ar ypatumų, tačiau jie nėra neutralizuojami. De-dramatizavimas padeda atkreipti dėmesį į kitas kategorijas, kurios skiria žmones vienus nuo kitų individualiu ar visuomeniniu lygmeniu ir kurios nėra susijusios su sukonstruota lytimi. De-dramatizavimą tikslinga naudoti kaip lyčių dramatizuojančios situacijos pasekmę ar reakciją į ją, siekiant ją įvertinti iš perspektyvos. Tai galima naudoti, pavyzdžiui, kai kontrahentas nuolat pabrėžia lyčių skirtumus, priskirdamas tam tikras savybes ar gebėjimus moterims ar vyrams.

 

 

Literatūra

Debus, Katharina (2012): Dramatizavimas, nedramatizavimas ir nedramatizavimas lyčių refleksyviajame ugdyme. In: Debus, Katharina/ Könnecke, Bernard/ Schwerma, Klaus/ Stuve, Olaf (eds.): Geschlechterreflektierte Arbeit mit Jungen an der Schule. Pedagogikos ir tolesnio ugdymo tekstai apie berniukų darbą, lytį ir švietimą. Berlin: Dissens e. V., 149-158.

Frohn, Judith/ Süßenbach, Jessica (2012): Gender-sensitive school sports (Į lyčių lygybę atsižvelgiantis mokyklinis sportas). Skirtingų mergaičių ir berniukų poreikių tenkinimas sporte pasitelkiant lyčių kompetenciją. In: Sportpädagogik. Zeitschrift für Sport, Spiel und Bewegungserziehung 6/2012, 2-7.

https://www.youtube.com/@hyperkulturell

Themen

Antisemitismus Benjamin Haag Bulgarisch Chinesisch Diskriminierung Diversität Dänisch Englisch Estnisch Finnisch Flucht Flüchtlinge Französisch Griechisch Heimat Identität Indonesisch Integration Interkulturelle Kommunikation interkulturelle Kompetenz Interkulturelles Lernen Islam Italienisch Japanisch Koreanisch Kultur Lettisch Litauisch Migration Niederländisch Norwegisch Polnisch Portugiesisch Rassismus Rumänisch Russisch Schwedisch Slowakisch Slowenisch Spanisch Tschechisch Türkisch Ukrainisch Ungarisch Werte
✕
© 2024 Hyperkulturell.de       Impressum      Nutzungsregeln       Datenschutz