Etnologas prof. dr. Christophas Antweileris, duodamas interviu DIE ZEIT, taip aiškina žodį „glokalizacija“:
„Patyriau, kaip Džakartoje buvo atidarytas pirmasis Indonezijos „McDonald’s“ restoranas, beje, tais metais pasiekęs didžiausią apyvartą visame pasaulyje. Iš karto atpažįsti panašumus, pavyzdžiui, spalvas ir logotipą, bet taip pat ir skirtumus: dauguma žmonių ten valgo ne mėsainius, o ryžius su vištiena. O tada supranti, kad daugelis ten apskritai nevalgo, bet stebi kitus. Turime pasaulinį reiškinį, bet vietiniu mastu jis interpretuojamas skirtingai, kaip ir lėlės Barbės. Etnologai kalba apie glokalizaciją. Bet kokiu atveju globalizacija veikia tik todėl, kad žmonės panašūs vieni į kitus.“
Die ZEIT: „Ar dėl to pasaulis tampa geresnis?“
Antweileris: „Perspėju, kad nevertėtų mąstyti pageidavimais pagal principą „pasaulis – tai kaimas“. Pasaulis jau nėra kaimas, nes nėra mero. Pasaulis yra susiskaldęs. Tačiau yra kultūrų bendrumų, ir mes galime jais remtis“.
Šiuos bendrumus Antweileris vadina universalijomis.
Literatūra
Antweiler, Christoph (2009): Heimat Mensch. Tai, kas mus visus jungia. Hamburgas: Murmann.
Antweiler, Christoph (2009): Interviu su Christophu Antweileriu: https://www.zeit.de/zustimmung?url=https%3A%2F%2Fwww.zeit.de%2Fzeit-wissen%2F2009%2F06%2FInterview-Antweiler [2009 m. birželis].