Kultūros kuprinės modelis

Kuprinės modelis yra vienas iš kelių kultūros modelių, kuris „[…] schematiškai supaprastintai paaiškina kultūroje įtvirtintas vertybes ir mąstymo modelius, taip pat jų artefaktus bendruoju, t. y. iš pradžių nesusijusiu su konkrečia kultūra, būdu“ (Agha-Alikhani 2012, 102).

Individualus ir situacinis

Jame kultūra pateikiama kaip ͵ kuprinėʹ. Individas kultūros žinias nešiojasi savo asmeniniame bagaže, kuriame simboliškai išreiškiamas jo paties kultūrinis, individualus ir socialinis fonas. Ne kultūra, o pats individas sprendžia, kaip lanksčiai, situatyviai elgtis su „kultūrinės kuprinės“ turiniu (Roth 2011, 20). Gyvenimo eigoje ir augant patirčiai kuprinės turinys gali būti plečiamas, nes individas gali perimti ne tik standartizuotus kultūros elementus, bet ir svetimai kultūrai artimesnes vertybes ir nuostatas (plg. ten pat). Šiuo modeliu metaforiškai bandoma paaiškinti „visuomenės kultūrinį sudėtingumą taip, kad jis atitiktų gyvenimą ir būtų kuo autentiškesnis“ (ibid. 21), ir praplėsti savo kultūrinį akiratį informuojant apie modelio prielaidas.

Skirtumas nuo ledkalnio modelio

Kuprinės metafora yra tolesnis Hemingvėjaus ledkalnio modelio plėtojimas (žr. ledkalnio kultūros modelį). Ji ir toliau remiasi skirstymu į matomus ir nematomus kultūros elementus (plg. Roth 2011, 20). Šie matomi artefaktai (išorinė išvaizda, veiksmai, kalba, elgesys) vadinami percepta, o nematomi kultūros elementai (vertybės, normos ir nuostatos) – concepta (Agha-Alikhani 2012, 102). Kultūrinė kuprinė ir jos turinys yra nepermatomi, o tai reiškia, kad kultūros įranga, concepta, tampa matoma tik intensyvios tarpkultūrinės komunikacijos metu.

Kintamas dydis

Didelis skirtumas nuo aisbergo modelio yra tas, kad kultūra suvokiama kaip „kintantis dydis“ (Roth 2011, 20), o kiekviena nauja patirtis, kiekvienas naujas susitikimas ir kiekviena nauja situacija daro įtaką mūsų veiksmams ir taip praturtina mūsų kultūrinį turtą. Kuprinės modelyje kultūra suvokiama kaip atviras (pasisavinimo ir veikimo) procesas (plg. ten pat), o ledkalnio modelyje kultūra pristatoma kaip laikina ir vienmatė, todėl susidaro įspūdis, kad individai yra „nulemti savo kultūrinės aplinkos vienakryptės gatvės būdu“ (ten pat) ir atitinka statišką kultūros portretą. Tačiau šie du modeliai vienas kitam neprieštarauja. Atvirkščiai, tam tikruose daugiakultūriniuose kontekstuose juos galima susieti (plg. ten pat). Tokiose konfrontacijose tikslinga susieti statišką ledkalnio modelio kultūros sampratą, „kuri sukelia nuspėjamus veiksmus, suvokiamus kaip ͵Vokietijaʹ, ͵Rusijaʹ ar ͵Japonijaʹ“ (ten pat, 21), su atvira kuprinės modelio kultūros samprata, „kuri [neturėdama fiksuoto kultūros portreto] lanksčiai reaguoja į atitinkamos situacijos reikalavimus“ (ten pat).

Literatūra

Agha-Alikhani, Barbara (2012): Kultūros modeliai. In: Barmeyer, Christoph (ed.): Taschenlexikon Interkulturalität. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 102-104.

Roth, Juliane (2011): Eigene Kultur. In: Roth, Juliane/ Köck, Christoph (eds.): Interkulturelle Kompetenz. Suaugusiųjų švietimo vadovas. 2-asis pataisytas leidimas. Stuttgart: EduMedia, 19-21.