Kultūrinis žemėlapis (žaidimas)

Kultūra – tai visuomenės intelektualinių ir meninių pasiekimų visuma (plg. Wahrig 2009, 638). Antropologinė kultūros samprata apima visuomenės kolektyvinių suvokimo, mąstymo ir veiklos modelių visumą. Hofstede ją supranta kaip „kolektyvinį reiškinį, nes ja bent iš dalies dalijasi žmonės, kurie gyvena ar gyveno toje pačioje socialinėje aplinkoje, t. y. ten, kur šios kultūros buvo išmokta. Tai yra kolektyvinis proto užprogramavimas, skiriantis vienos žmonių grupės ar kategorijos narius nuo kitų“ (Hofstede 1993, 19).

Etnologija – mokslas apie tautas

Etnologija, taip pat kultūrinė antropologija arba etnologija, yra mokslas, dirbantis empiriškai, darantis palyginimus. Jo tikslas – ištirti, koks įvairus yra žmonių elgesys, siekiant jį suprasti ir paaiškinti skirtingose kultūrose. Dėmesys sutelkiamas nebe tik į tolimas visuomenes, bet ir į savąsias, kuriose kultūrinė įvairovė ir skirtumai yra reikšmingi (plg. Barth 1969).

Šiame kontekste etnologas Christophas Antweileris pažymi, kad visos kultūros, nepaisant nesuskaičiuojamų skirtumų, turi stebėtinai daug bendro. Jis renka lėles Barbes iš viso pasaulio, kad ištirtų jų panašumus ir skirtumus. Tai darydamas jis pastebi, kad jos yra pritaikytos savo kilmės šalies kultūroms, tačiau tam tikros pagrindinės savybės, pavyzdžiui, lygi oda ar siauras liemuo, yra vienodos ir visose kultūrose laikomos grožio ženklu (plg. Rauner 2009). Antweileriui nerūpi trivialūs panašumai. Veikiau jis nagrinėja reiškinį, kad, nors galėtų būti ir kitaip, beveik visos kultūros turi bendrų dalykų, pavyzdžiui, incesto draudimą, svetingumą ar seksualinius apribojimus (plg. Rauner 2009).

Interesų susidūrimas

Tačiau Antweileris taip pat pastebi, kad kovodamos dėl pripažinimo ir profilio kultūros dažnai save pateikia kaip hermetiškai uždarytas ir todėl nepastebi to, kas jas sieja (plg. Antweiler 2009, 12). Vis dėlto šiandien žinome, kad, viena vertus, žmonės turi agresijos potencialą ir kad ypač socialiniams santykiams tai dažnai būdinga. Kita vertus, žmonės taip pat linkę būti draugiški, dėmesingi ir bendradarbiauti (plg. Antweiler 2009, 104). Nepaisant daugybės panašumų, etninių konfliktų pasitaiko. Juos sukelia, pavyzdžiui, nepalanki padėtis arba išteklių trūkumas.

(Kultūrinis) galios žemėlapis

To pavyzdys – pilietiniai karai, vyravę Ruandoje arba buvusioje Jugoslavijoje. Socialinių ir ekonominių priežasčių turinčius konfliktus patys jų dalyviai dažnai nuspalvina kultūriškai dėl strateginių priežasčių ir tik po to. Jie neprisipažįsta esantys neturtingi ar pervargę, bet žaidžia etnine korta: Pareiškiamos pretenzijos į nuosavybę ir pabrėžiami tariamai neįveikiami kultūriniai skirtumai (plg. Rauner 2009). Čia nekalbama nei apie papročius, nei apie tradicijas, nei apie vertybes. Siekiama valdžios, pinigų ir pelningų postų. Norint šioje kovoje įtvirtinti savo grupės interesus, naudinga žaisti kultūrine korta (plg. Antweiler 2009, 106).

Kad atsirastų taikus gyvenimo būdas, reikėtų rasti kultūrą, kuri nuolat nekariautų arba kurioje vyrų smurtas nevaidintų jokio vaidmens. Tai rodo, „kad smurtas ir karas nėra gamtos dėsniai ar struktūrinė visuomenės gyvenimo būtinybė“. (Antweiler 2009, 107)

Literatūra

Antweiler, Christoph (2009): Heimat Mensch. Tai, kas mus jungia. Hamburgas: Murmann.

Barth, F. (1969): Etninės grupės ir ribos. Kultūrinių skirtumų socialinė organizacija. Oslo: Universitetsforlaget.

Hermann, Ursula (2006): WAHRIG. Vokiečių kalbos rašyba (2009). Berlynas: Cornelsen.

Hofstede, Geert (1993). Tarpkultūrinis bendradarbiavimas. Kultūros – organizacijos – vadyba. Wiesbaden: Gabler.

Rauner, Max (2009) Įvairovė yra ribota. https://www.zeit.de/zustimmung?url=https%3A%2F%2Fwww.zeit.de%2Fzeit-wissen%2F2009%2F06%2FInterview-Antweiler [28.06.2018].

Thomas, Alexander (2016) Tarpkultūrinė psichologija. Supratimas ir veikimas tarptautiniame kontekste. Göttingen: Hogrefe.