Kultūrinio šoko banga

Terminą „kultūrinis šokas“ 1960-aisiais sukūrė amerikiečių antropologas Kalvero Obergas. Savo esė „Praktinė antropologija“ Obergas nagrinėjo studentų, praleidusių semestrą užsienyje, patirtį. Jis analizavo kliūtis, su kuriomis jie susidūrė svetimoje kultūroje. Atsižvelgdamas į tai, jis apibrėžė kultūrinį šoką kaip penkių fazių krizę: Euforija, susvetimėjimas, eskalavimas, nesupratimas, supratimas (plg. Oberg 1960, 177-182). Pastaraisiais dešimtmečiais Obergo teorija buvo daug kartų modifikuota ir plėtojama. Šiame kontekste reikėtų paminėti Pederseną, kuris išplėtė Obergo kultūrinio šoko apibrėžtį visoms sistemoms, suvokiamoms kaip svetimos: „Kultūrinis šokas įvyksta kiekviename asmenyje, kuris susiduria su nepažįstamais įvykiais ir netikėtomis aplinkybėmis“. (Pedersen 1995, 1)

5 etapai

Adleris taip pat perėmė ir modifikavo Obergo idėjas. Jis kultūrinį šoką taip pat skirsto į penkias fazes (plg. Adler 1974, 22-49). Pirmąją fazę jis vadina medaus mėnesiu. Jai būdingas laukimas ir smalsumas. Keliautojai euforiškai užmezga pirmuosius kontaktus su svetima kultūra. Po intensyvesnių kontaktų su nauja kultūra pradinė euforija gali virsti atmetimu, todėl prasideda atmetimo fazė. Iškyla pirmieji sunkumai, kuriuos dažnai lydi bendravimo problemos. Naujos kultūros kitoniškumas dažnai suvokiamas kaip keliantis stresą ir trikdantis. Po to seka trečioji fazė, vadinamoji regresijos fazė. Tai yra tikrasis kultūrinis šokas. Asmuo užsisklendžia savyje ir skundžiasi. Be to, savoji kultūra idealizuojama. Trečioji fazė išgyvenama kaip krizė. Jei procesas teigiamas, seka ketvirtoji kultūrinio šoko fazė – prisitaikymas. Žmonės prisitaiko ir vis labiau supranta bei priima naują kultūrą. Kai kuriais atvejais perimami ir mąstymo bei veikimo būdai. Asmuo vis labiau integruojasi ir jaučiasi kaip namie. Grįžus namo, gali ištikti grįžtamasis šokas. Tai reiškia, kad žmogus savo šalyje jaučiasi svetimas. Todėl vėl pereinami ką tik aprašyti etapai.

Pasitikėjimas savimi

Grafiškai progresuojant, pakilimai ir nuosmukiai virsta banga. Todėl kalbame apie kultūrinio šoko bangą. Ne visi patiria visus pirmiau aprašytus reiškinius minėtais etapais, be to, skiriasi ir jų intensyvumas. Praktinė žinių apie kultūrinio šoko bangos reiškinį nauda yra ta, kad jos leidžia žmonėms drąsiau susidoroti su kultūriniu šoku tiek patiems, tiek kitiems.

Literatūra

Adler, Peter (1974): Beyond cultural identity: Reflections on cultural and multicultural man. Kultūrų pažinimo aktualijos. 8. Leidinys.

Oberg, Kalvero (1960): Cultural shock: Adjustment to new cultural enviroments (Oberg, Kalvero (1960): Kultūrinis šokas: prisitaikymas prie naujos kultūrinės aplinkos). In: Gulick, John (ed.): Praktinė antropologija ir praktinė politika. Vol. 7, 177-182.

Pedersen, Paul (1995): The five stages of culture shock (Penki kultūrinio šoko etapai). Kritiniai įvykiai visame pasaulyje. Vol. 25. Westport/ Conn: Greenwood Press.