Kultūriniai standartai

Pasak Thomaso, kultūros standartai yra pagrindinės kultūros savybės. Jie veikia kaip suvokimo, mąstymo ir veiksmų orientacinė sistema. Jie yra elgesio lūkesčiai, kuriems pritaria dauguma kultūros narių. Kultūros standartai kultūros žmonėms padeda orientuotis ne tik jų pačių, bet ir kitų žmonių elgesyje. Jie veikia kaip etalonai, gairės, atskaitos sistemos ir orientaciniai bruožai, pagal kuriuos galima vertinti ir klasifikuoti elgesį.

Įprasta

Socializavęsi kultūriniai standartai kultūrinės grupės narių paprastai nebėra sąmoningai suvokiami. Jie yra rutininiai ir išryškėja tik tada, kai sutampa su kitų kultūrinių grupių kultūriniais standartais.

Klasifikuojant galima priimti įvairias kategorijas. Šios kategorijos gali būti apibūdinamos kaip normalios, tipiškos, vis dar priimtinos arba atmestinos. Aiškus suskirstymas į kategorijas įmanomas, nes kultūros standartus sudaro pagrindinė norma ir tolerancijos ribos. Centrinė norma nurodo idealią elgesio vertę, kuriai pritaria dauguma kultūrinės grupės narių. Kita vertus, tolerancijos ribos yra nukrypimas nuo pagrindinės normos, kuris vis dar yra priimtinas. Nukrypimas atsiranda dėl labai nevienodų požiūrių, kurie gali vyrauti ir kultūrinėje grupėje. Be bendrųjų vertybių, kultūrinės normos taip pat gali apimti aiškias elgesio taisykles.

Modelis

Priklausomai nuo kultūrinės grupės, kultūriniai standartai taip pat suvokiami kaip turintys skirtingą privalomumo laipsnį. Tai taip pat reiškia, kad standartai negali būti laikomi visuotinai galiojančiais. Jokiu būdu jie nėra tinkamo elgesio svetimoje kultūrinėje erdvėje planas. Be to, kultūros standartai yra dinamiški, t. y. jie gali keistis. Tai vadinamųjų kultūrinių pokyčių reiškinys.

Nepaisant to, kultūriniai standartai praktikoje pirmiausia naudojami kaip pasiruošimas viešnagei užsienyje. Nagrinėjami kultūros standartų skirtumai. Ypač svarbus yra savęs ir kitų suvokimo atitikimas, susijęs su buvimu užsienyje ir galintis padėti susigaudyti naujoje kultūrinėje aplinkoje.

Kitų suvokimas

Kultūriniai standartai nustatomi dviem etapais. Pirmiausia atliekami interviu su atitinkamos kultūrinės grupės nariais. Kultūrinės grupės nariai pasakoja apie savo kultūrą. Antrajame etape šie teiginiai lyginami su kitos kultūrinės grupės narių teiginiais apie kultūrą. Iš pokalbių susidarys vaizdas, kurį sudaro kultūrinės grupės, kurios kultūrinius standartus norima nustatyti, narių ir jai nepriklausančių asmenų pasisakymai. Į kultūros standartus įtraukiamas ne tik savas suvokimas, bet ir išorinis suvokimas. Tai prideda svarbų kultūros standartų aspektą.

Tendencijos

Kultūros standartų idėja vertinama gana kritiškai. Juk standartizavimas suponuoja ribas. Kritikai teigia, kad kultūra neturi pastovių ribų. Tai reiškia, kad išmatuojamų, patikimų rezultatų galima pasiekti tik ribotai. Šiuo požiūriu kultūros standartus galima vertinti tik kaip tendencijas, bet ne kaip pastovias vertybes.

Literatūra

Gaitanides, Stefan: Dynamischer Kulturbegriff und Kulturstandards. Tarpkultūrinio persidengimo situacijų imigracijos šalyje kontekste. http://www.fb4.fh- frankfurt.de/whoiswho/gaitanides/Einf_Kulturbegriff_standards_3.pdf [21.08.2018].

Krewer, Bernd/ Jäger, Georg (1990): Kultūrinė tapatybė ir subjektyvus istorinių įvykių apdorojimas. In: Belscher, W./ Grubitzsch, S./ Lescynski, C./ Müller-Doohm, S. (sud.): Kam priklauso tėvynė. Opladen: Leske & Budrich.

Reisch, Bernhard: Kultūra ir kultūros standartai. Indėlis į Impulsų dieną

„Tarpkultūrinė vadybos kompetencija“. http://www.ifim.de/reports/kultur_kulturstandards.pdf [2018 08 21].

Thomas, Alexander (2009): Kultūra ir kultūros standartai. In: Thomas, Alexander/ Kinast, Eva- Ulrike/ Schroll-Machl, Sylvia (eds.): Handbuch Interkulturelle Kommunikation und Kooperation. Volume 1: Fundamentals and fields of practice. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 19-31.