Kultūra

Mokslininkų apibrėžimai ir UNESCO apibrėžimas

Kaip matyti iš toliau pateiktų kultūros sąvokos apibrėžimų, jų yra daug, kartais labai skirtingų:

1. „Kultūra – tai kolektyvinis proto programavimas, kuriuo vienos žmonių grupės ar kategorijos nariai skiriasi nuo kitų“ (Hofstede 1991), – teigia kultūros tyrinėtojas Geertas Hofstede.

2. Amerikiečių etnologas Cliffordas Geertzas suformulavo tokį apibrėžimą: „Kultūra – tai būdas, kuriuo žmonės bendrauja, perduoda ir plėtoja savo žinias apie požiūrį į gyvenimą. Kultūra yra prasmės kūrimo modelis, pagal kurį žmonės aiškina savo patirtį ir vadovaujasi savo veiksmais“. (Geertz 1973)

3. Aleksandras Tomas taip pat bando priartėti prie kultūros sampratos: „Kultūra yra universalus reiškinys. Visi žmonės gyvena tam tikroje kultūroje ir toliau ją plėtoja. Kultūra struktūruoja gyventojams būdingą veiklos lauką, pradedant sukurtais ir naudojamais daiktais ir baigiant institucijomis, idėjomis ir vertybėmis. Kultūra visuomet pasireiškia tautai, visuomenei, organizacijai ar grupei būdinga orientacijos sistema. Ši orientacijos sistema susiformuoja iš konkrečių simbolių (pvz., kalbos, gestų, veido išraiškos, aprangos, pasisveikinimo ritualų) ir yra perduodama atitinkamoje visuomenėje, organizacijoje ar grupėje, t. y. perduodama kitai kartai. Orientacijos sistema visiems nariams apibrėžia jų priklausomybę visuomenei ar grupei ir leidžia jiems susidoroti su savo aplinka. Kultūra daro įtaką visų atitinkamos visuomenės narių suvokimui, mąstymui, vertybėms ir veiksmams. Viena vertus, kultūrai būdinga orientacijos sistema sukuria galimybes ir paskatas veikti, tačiau, kita vertus, ji taip pat sudaro sąlygas veikti ir nustato veikimo ribas.“ (Thomas 1996)

4. UNESCO komisijos apibrėžime teigiama: „Kultūra plačiąja prasme gali būti laikoma unikalių dvasinių, materialinių, intelektinių ir emocinių aspektų, būdingų visuomenei ar socialinei grupei, visuma. Tai apima ne tik meną ir literatūrą, bet ir gyvenimo būdą, pagrindines žmogaus teises, vertybių sistemas, tradicijas ir tikėjimus“. (UNESCO komisija 1983, 121)

5. Tyloras, Cassireris, Trompenpaarsas/Hampdenas-Turneris, Hansenas ir Werlenas taip pat prieina prie apibrėžimo iš visai kitokių pozicijų: „(Kultūra) plačiąja etnografine prasme yra žinių, tikėjimo, meno, moralės, teisės, papročių ir visų kitų gebėjimų bei įpročių, kuriuos žmogus, kaip visuomenės narys, yra įgijęs, įsikūnijimas“. (Tylor 2011)

6. „Vertinant kultūrą kaip visumą, ją galima apibūdinti kaip žmogaus laipsniško savęs išlaisvinimo procesą. Kalba, menas, religija ir mokslas sudaro atskirus šio proceso etapus. Visuose juose žmogus atranda ir įrodo naują galią – galią konstruoti savo, „idealų“ pasaulį.“ (Cassirer 2007, 345)

7. Žuvis vandens poreikį atranda tik tada, kai jo nebeturi. Mūsų pačių kultūra žuviai yra kaip vanduo. Ji mus palaiko. Per ją mes gyvename ir kvėpuojame. (Trompenaars / Hampden-Turner 2012, 27)

8. Kultūra reiškia kolektyvinį vienodą elgesį. (…) Kultūros reiškinį sudaro trys veiksniai: standartizacija, komunikacija ir kolektyviškumas“. (Hansen 2011, 29 u. 32)

9. „Sociologiniu supratimu kultūra reiškia visuomenės narių vertinamų ir vertinamųjų veikimo būdų bei jų rezultatų visumą. ‚Kultūra‘ neturi būti suprantama nei grynai materialiai kaip artefaktų visuma, nei išimtinai abstrakčia prasme kaip vertybių sistema, nes ši sąvoka implikuoja abu aspektus“. (Werlen 2008, 359)

Literatūra

Cassirer, E. (2007): Cassiris (E. Cassiris, E.): Žmogaus bandymas. Įvadas į kultūros filosofiją. Antrasis leidimas. Hamburgas.

Vokietijos komisija prie UNESCO (1983 m.): Pasaulinė kultūros politikos konferencija. Tarptautinės konferencijos, kurią UNESCO organizavo 1982 m. liepos 26 d. – rugpjūčio 6 d. Meksikoje, galutinė ataskaita. In: UNESCO konferencijų ataskaitos, Nr. 5. Miunchenas: Saur 1983, 121.

Hansen, K. P. (2011): Kultūra ir kultūros studijos. Ketvirtasis leidimas. Tübingen/ Basel.

Trompenaars, F./ Hampden-Turner, C. (2012): Riding the Waves of Culture. Įvairovės supratimas pasauliniame versle. 3rd ed. Londonas / Bostonas.

Tylor, E. B. (2011): E. Tylor (E. B. Tylor, E.): „Primityvioji kultūra. In: Hansen, K. P. (ed.) (2011): Kultūra ir kultūros studijos. 4th ed. Tübingen: Basel, 29.

Werlen, B. (2008): Socialinė geografija. 3-iasis leidimas. Bern.