Karštieji taškai

Terminas hotspot kilęs iš anglų kalbos žodžių hot „karštas“ ir spot „vieta“, taigi reiškia karštą vietą (plg. https://www.duden.de/rechtschreibung/Hotspot).

Apibrėžimas

Karštaisiais taškais vadinami vadinamieji turtingieji taškai, kuriais vadinamos tos bendravimo vietos, kuriose dažniau kyla kultūriškai specifinių problemų. Tai sveikinimai, kritika, skirtingos nuomonės, apibrėžimai ar paaiškinimai (pvz., „duzen“ / „siezen“) (plg. Agar 1994, 100).

Turiningieji taškai dažnai pasitaiko tarpkultūrinėje komunikacijoje, tačiau nebūtinai su ja susiję. Tai reiškia, kad turiningieji taškai egzistuoja tiek kultūros viduje, tiek kontrastingai lyginant dvi kultūras. Vos tik pokalbyje iškyla sunkumų, gali būti įtraukiami turiningieji taškai. Tai gali būti tiek individualus elgesys, tiek kultūriniai modeliai (plg. Heringer 2017, 166). „Turiningieji taškai yra turiningi

– nes jie suteikia įžvalgų apie kultūras,

– nes jie moko mus ištirti savo lūkesčius,

– nes į juos galima atsižvelgti ir spręsti komunikacines problemas“ (Heringer 2017, 166).

Turiningiems taškams būdinga tai, kad sunkumų kyla ne tik dėl skirtingų kultūrų sankirtos, bet ir dėl nesutarimų tarp gimtakalbių. Galima daryti išvadą, kad turtingieji taškai yra turtingi kultūrų, turi daug skirtingų komponentų, yra skirtingai suvokiami ir patiriami (plg. Heringer 2017, 166-167).

Kaip galima geriau suprasti turiningąjį tašką?

Pasak Agaro, austriškas terminas Schmäh pats savaime yra turtingas taškas, nes šiame žodyje giliai įsišaknijusi kultūra ir istorija. „Turtingieji taškai signalizuoja, kur vyksta kalbinis kultūrinis veiksmas“ (Agar 1994, 106). Agaras turtingą tašką lygina su kliūtimi, už kurios kas nors užkliūva. Turtingas taškas atsiranda tada, kai kyla bendravimo ir supratimo problemų ir nepakanka žinių apie kultūrinę aplinką. Jei įtariamas turiningasis taškas, reikėtų ištirti skirtumus nuo savo kultūros. Atitinkamai reikėtų nustatyti ryšius tarp turiningojo taško ir pasaulėžiūros. Tai gali padėti geriau suprasti turininguosius taškus (plg. Heringer 2017, 168-169).

Kuo skiriasi turtingieji taškai ir karštieji taškai?

Heringeris turtinguosius taškus supranta kaip turtinguosius taškus, kurių reikšmė yra apibendrinta. Didaktiniais sumetimais bendrieji tarpkultūrinės komunikacijos karštieji taškai nustatomi ir išvardijami. Tokie karštieji taškai paprastai išvedami iš patirties (plg. Heringer 2017, 169). Todėl karštieji taškai yra kultūriškai specifinės situacijos, kuriose pasitaiko nesusipratimų, pavyzdžiui, kasdienės situacijos: pasisveikinimas, pasakymas „taip“ / „ne“, dovanos, kūno kalba, tylėjimas, atsiprašymas ir pan. Toliau tai paaiškinama išsamiau. Priešingai, turiningieji taškai, kaip Schmäh pavyzdžiu, turi būti suprantami kaip požiūris į gyvenimą, taip pat bendras požiūris į gyvenimą ir daiktus.

Pavyzdžiai

Pasirinkimas Du arba Sie vokiečių kalboje arba amerikietiškoji data yra karčiųjų taškų pavyzdžiai. Be to, austriškasis arba Vienos Schmäh taip pat yra vienas iš jų. Pažymėtina, kad dėl šio žodžio aiškinimo esama skirtingų nuomonių. Tačiau iš esmės šis terminas suprantamas kaip ironija grindžiamas gyvenimo būdas (plg. Heringer 2017, 166-167). Be to, sveikinimasis taip pat priskiriamas prie karštakošiškų žodžių. Čia sveikinimasis atliekamas lingvistiškai, fiziškai ir gestiškai skirtingai, priklausomai nuo kalbos ir kultūros. Pavyzdžiui, į amerikietišką How do you do? arba ¿Qué tal? ispanų kalba nereikalaujama tiesioginio atsakymo. Be to, skiriasi ir kalbėjimo telefonu įpročiai. Jei Vokietijoje skambinantysis pasako savo vardą ir pavardę, tai daugelyje kitų šalių atsakoma tik taip. Be kalbinės dalies, įvairiose šalyse skiriasi ir fizinė dalis. Pavyzdžiui, Austrijoje privaloma paspausti ranką. Kita vertus, islamo kultūroje vyras niekada nespaudžia moteriai rankos (plg. Heringer 2017, 169). Be to, kreipimosi formos taip pat lemia tarpkultūrinius nesusipratimus. Be to, asmeniniai klausimai skirtingose kultūrose gali sukelti didelę painiavą, pavyzdžiui, Indonezijoje (plg. Heringer 2017, 170 ir toliau). Kitas pavyzdys – kvietimai. Pavyzdžiui, jei vakarėlis vyksta 8 valandą, vokiečiui reikia pasakyti, kad yra būtent 8 valanda, ispanui – 7.40 val. ir t. t. (plg. Heringer 2017, 172).

Be to, kalbos problema yra tipiškas karštųjų taškų pavyzdys. Kyla klausimas, kokia kalba turėtų kalbėti partneriai, kilę iš skirtingų kalbinių kultūrų, ir pan. (plg. Heringer 2017, 172). Be to, sutikimas ir atmetimas skirtingose kultūrose suvokiami skirtingai. Jie taip pat išreiškiami skirtingais gestais. Pavyzdžiui, Kinijoje visiškai išpilta stiklinė yra ženklas, kad šeimininkas nuolat nepapildo taurių (plg. Heringer 2017, 174). Be to, klausymosi įpročiai rodo didelius kultūrų skirtumus, pavyzdžiui, Lenkijoje tylus klausymasis laikomas mandagiu. Be to, karštuoju tašku laikoma religija. Be to, atsargiai reikėtų elgtis su kritika, komplimentais ir humoru, nes skirtingose kultūrose jie suvokiami skirtingai (plg. Heringer 2017, 175-177).

Literatūra

Agar, Michael (1994): The intercultural frame. In: International Journal of Intercultural Relations 18.

Dudenverlag: https://www.duden.de/rechtschreibung/Hotspot [2019 08 29].

Heringer, Hans Jürgen (2017): Tarpkultūrinė komunikacija. Pagrindai ir sąvokos. 5th ed. Tübingen: Francke.

Rössler, Andrea (2008): Rössler (Rössler): Sėkmingas žodyno įsisavinimas ispanų kalbos pamokose. In: Lüning, Marita/ Rössler, Andrea/ Sommerfeldt, Kathrin/ Strickstrack-García, Roswitha/ Vences, Ursula/ Wlasak-Feik, Christine (eds.): Prinzipien und Methoden des Spanischunterrichts. Ispanų kalbos kaip užsienio kalbos mokymas. Seelze: Friedrich, 20-25.