„Juodosios istorijos mėnesio“ ištakos ir raida siekia JAV intelektualą Carterį G. Woodsoną, kuris XX a. pradžioje pasisakė už tai, kad JAV kolektyvinėje atmintyje būtų užpildytas juodosios Amerikos istorijos vakuumas (žr. Woodson 1926, 238 ir toliau).
Istorinė raida
1915 m. kartu su kitais juodaodžiais intelektualais jis įkūrė Negrų gyvenimo ir istorijos studijų asociaciją (Association for the Study of Negro Life and History, ASNLH), o po metų įsteigė žurnalą „Journal of Negro History“, kuriame buvo publikuojami esė apie JAV juodaodžių istoriją (plg. Scott 2011). Tame pačiame žurnale paskelbtame pranešime „Negrų istorijos savaitei“ Woodsonas smerkė, kad dėl sisteminės juodaodžių amerikiečių priespaudos praktiškai visiškai užkirsta galimybė patirti savo istoriją (plg. 1926, 239), taip pat pasisakė už Negrų istorijos savaitę (plg. ten pat, 241). Padedant Woodsono organizacijai, 1926 m. vasario mėn. įvyko pirmoji Negrų istorijos savaitė, kurios tikslas buvo rekonstruoti ir populiarinti žinias apie juodaodžių istoriją (plg. Scott 2011). Vasario mėnuo buvo pasirinktas atsargiai ir atsižvelgiant į egzistuojančias tradicijas, nes tuo pačiu metu buvo švenčiami dviejų reikšmingų juodaodžių istorijai vyrų gimtadieniai: Abraomas Linkolnas ir Frederikas Daglasas (plg. ten pat). Tačiau Woodsonas šį švenčių vienalaikiškumą panaudojo ne tam, kad pagerbtų iš tiesų vyrišką pasipriešinimą, o tam, kad pagerbtų visų juodaodžių moterų ir vyrų antirasistinį įsipareigojimą (plg. ten pat). Pagrindinė pirmosios Negrų istorijos savaitės šventimo idėja buvo panaikinti juodaodžių amerikiečių nepilnavertiškumo jausmą ir kartu parodyti baltiesiems amerikiečiams, kad jų pasaulio suvokime dominuoja rasiniai prietarai (Woodson 2002, 27). Šiam tikslui Woodsono organizacija sukūrė mokomąją medžiagą – paveikslėlius, pamokų planus, spektaklius ir informacinius plakatus (plg. Scott 2011). Pats Vudsonas iš pat pradžių teigė, kad šventės turėtų būti pratęstos, nes buvo įsitikinęs, kad Juodosios istorijos istorija yra daug svarbesnė ir platesnė, nei galima atspindėti per savaitę trunkančią šventę. Dar 1940-aisiais Virdžinijos valstijoje juodaodžiai ėmė siekti, kad Atminimo savaitė būtų pratęsta iki mėnesio. XX a. septintojo dešimtmečio įvykiai JAV turėjo didelę įtaką susidomėjimui Juodųjų istorija, todėl per dešimtmetį Negrų istorijos savaitė transformavosi į „Juodosios istorijos mėnesį“ (BLM) (plg. ten pat). 1976 m., minint 50-ąsias pirmųjų švenčių metines, Vudsono organizacija oficialiai pervadino Negrų istorijos savaitę į Juodosios istorijos mėnesį ir institucionalizavo šventes visoje šalyje, kurias nuo to laiko viešai rėmė kiekvienas pareigas einantis prezidentas (plg. ten pat).
Juodosios istorijos mėnuo Vokietijoje
Vokietijoje pirmieji Juodosios istorijos mėnesio renginiai įvyko Berlyne devintajame dešimtmetyje, kurie dėl to, kad juose dalyvavo daug Vokietijoje dislokuotų darbuotojų, taip pat JAV kariuomenės narių, labai siejosi su JAV ištakomis (plg. Asher 2015, 45). Vokietijai susivienijus, juodaodžių vokiečių bendruomenė įvairėjo ir augo, todėl „pradinis[] dėmesys afroamerikiečių istorijai“ (ten pat) užleido vietą naujai mokymo programai, kurioje visapusiškai aptariama afrikiečių diaspora Vokietijoje (plg. ten pat, 45; 49). Juodosios istorijos mėnuo dabar švenčiamas daugelyje didžiųjų Vokietijos miestų, rengiamos istorinės paskaitos, meno parodos, filmų peržiūros, skaitymai, kino seansai, teatro spektakliai, diskusijos, taip pat renginiai vaikams, kuriais siekiama supažindinti visuomenę su juodosios diasporos istorija (plg. ten pat, 49). Iš pradžių Vokietijos juodosios istorijos mėnesį pradėjo iniciatyva „Juodieji žmonės Vokietijoje“ (ISD-Bund e.V.), vėliau prie jos prisijungė daug kitų asociacijų ir organizacijų. Dėl tam tikrų nesutarimų ši organizatorių gausa galėjo lemti net tai, kad Vokietijos BLM trumpą laiką neįvyko. Tuo tarpu „ne juodaodžių organizacija […] „Kultūrinės diplomatijos institutas“ (angl.) (Asher 2015, 45) perėmė BLM organizavimą, kuri turėjo pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų pasiūlyti plačią programą, tačiau buvo aštriai kritikuojama dėl to, kad nėra juodaodžių organizacija (plg. ten pat). Dėl šių ginčų nuo 2011 m. už Vokietijos BLM organizavimą atsakingas „Kultūrų seminaras“ (plg. ten pat).
Literatūra
Asher, N. (2015): Juodosios istorijos mėnesio Vokietijoje istorija. In: D. Bergold Caldwell, L. Digoh et al. (eds.): Spiegelblicke. Juodųjų judėjimo Vokietijoje perspektyvos. Berlin: Orlanda, 44-50.
Scott, D. (2011): Juodosios istorijos mėnesio ištakos. https://asalh.org/about-us/origins-of-black- history-month/ [27.09.2020].
Woodson, C. G. (1926): Negrų istorijos savaitė. In: The Journal of Negro History 11(2), 238-242.
Woodson, C. G. (2002): Negrų istorijos savaitės minėjimai. In: Black History Bulletin 65(1), 21- 33.