Jautrumas kalbai

Terminu „jautrumas kalbai“ apibūdinamas jautrus kalbos vartojimas. Norint pateikti tikslesnį apibrėžimą, pirmiausia reikia panagrinėti du terminus, kurie sudaro šį lemiantį junginį.

Viena vertus, determinologizuojantis žodis kalba yra svarbi visuomenės priemonė, leidžianti bendrauti. Be to, pasak Locke’o, ji yra „bendras visuomenės ryšys“ (Locke 1690), įgalinantis žmones bet kokiu būdu išreikšti save. Todėl retrospektyviai ji dar vadinama raktu į pasaulį (plg. enciklopedijos įrašą Language as the key to the world). Siekdami apibrėžti susijusį pamatinį žodį jautrumas, čia remsimės visuotinai taikomu apibrėžimu, kuriame šis terminas apibūdinamas kaip jautrus ir (arba) jautrus elgesio su kuo nors būdas (plg. Spektrum 2000).

Taigi apibendrintai ir konkrečiai kalbinis jautrumas apibrėžia jautrų elgesį su svarbiausiomis žmonių bendravimo priemonėmis, kad būtų galima bendrauti be nesusipratimų ir nekiltų problemų visiems dalyvaujantiems. Tai išryškina šio klausimo svarbą ir būtiną sąmoningumą šiuolaikinėje kultūriškai labai įvairioje bendruomenėje. Kita svarbi savybė šiuo atveju yra konkrečiai skatinamas kalbos, kuri atlieka svarbų vaidmenį daugelyje gyvenimo sričių (pvz., mokykloje), suvokimas ir į ją nukreiptas kryptingas dėmesys.

Jautrumas kalbai mokyklos kontekste

Ypač mokykloje, kur mokiniai dalyko turinį iš dalies turėtų įsisavinti patys skaitydami tekstus, kalbos supratimas yra svarbi sąlyga, kad būtų galima suprasti juose pateiktą turinį, nes „kalbos mokymasis ir dalyko mokymasis […] yra glaudžiai susiję“ (Isselbächer-Giese et al. 2018, 13). Ypač matematikos ir gamtos mokslų dalykuose kalba (techninė ir mokomoji kalba) kelia didelį iššūkį (plg. Trendel / Roß 2018, 9 ir toliau), todėl šiame kontekste ypatingą reikšmę įgyja jautrus ir subtilus požiūris.

Siekiant užtikrinti lygias galimybes mokiniams pasiekti gerų rezultatų, apskritai labai svarbus yra kalbai jautrus mokymas. Tai apskritai reiškia „įvairias mokymo koncepcijas, kuriose kalba sąmoningai naudojama kaip mąstymo ir bendravimo priemonė“ (Woerfel / Giesau 2018), dirbant su Isselbächer-Giese ir kt. nagrinėjama kalbinio ir dalykinio mokymosi sąsaja (plg. Isselbächer-Giese et al. 2018). Šios koncepcijos tikslas – geresnis ir paprastesnis dalyko mokymosi tikslo pasiekimas per kalbinį sąmoningumą ir su juo susijusią pagalbą (plg. Woerfel / Giesau 2018).

Anot Leiseno, reikėtų atitinkamai laikytis šių principų: Pirmasis principas – tai pateikimo formų kaita, kuri yra „lingvodidaktiškai įtikinama“ (Leisen 2019) ir pagal kurią besimokantiesiems siūlomos kelios turinio supratimo alternatyvos. Kitas privalumas yra tas, kad taip pat sudaroma galimybė jiems patiems išmokti lingvistiškai perteikti dalyko turinį. Kalbinių, bet ir dalykinių iššūkių apskaičiavimas yra antrasis principas, kuris rodo, kad reikalavimai šioje srityje keliami „šiek tiek aukščiau individualaus kalbos lygio“ (Leisen 2019), kad besimokantieji visada būtų skatinami ir matytų paskatą nuolat mokytis daugiau kalbos. Visada reikėtų laikytis diferencijuoto požiūrio, nes skirtingiems besimokantiesiems reikia skirtingo lygio kalbinės pagalbos. Taip pereinama ir prie trečiojo, paskutiniojo, principo, kuriame aptariamos metodinės priemonės kaip kalbinė pagalba. Šios priemonės padeda besimokantiesiems konkrečiai „lingvistiškai valdyti standartines situacijas“ (Leisen 2019). Kaip pavyzdį galima paminėti eksperimento rašymą arba taisyklingą techninių terminų vartojimą (plg. Leisen 2019).

Apibendrinant galima teigti, kad kalbos supratimas neturi būti automatiškai prisiimamas (besimokančiųjų), o turi būti skatinamas. Būtina parama teisingam kalbos supratimui, kuris turėtų būti perkeltas ne tik į mokyklą, bet ir į visas kitas gyvenimo sritis, kuriose kalba vaidina svarbų vaidmenį. Apskritai kalbiniam jautrumui (mokyklos kontekste) turėtų būti teikiama didelė reikšmė, nes ši sąvoka gali būti naudojama individualiai kalbinei padėčiai palaikyti.

Literatūra

Isselbächer-Giese, Annette/ Witzmann, Cornelia/ Königs, Charlotte/ Besuch, Natascha (2018): Becoming language-sensitive, teaching language-forming – thinking teaching differently. In: Trendel, Georg/ Roß, Joachim (eds.): SINUS.NRW: Promoting Understanding – Designing Learning Processes. Rethinking Mathematics and Science. Münster: Waxmann, 13-31. https://www.schulentwicklung.nrw.de/sinus/upload/Phase05/Broschuere/SINUS_Gesamt.pdf [2019 10 02].

Leisen, Josef (2019): Kalboms jautraus dalyko mokymo principai. http://www.sprachsensiblerfachunterricht.de/prinzipien [02.10.2019].

Locke, John (1690): Esė apie žmogaus supratimą. Londonas.

Spektras (2000): „Locke“ (2000): Jautrumas. https://www.spektrum.de/lexikon/psychologie/sensibilitaet/14089 [2019 10 01].

Trendel, Georg/ Roß, Joachim (2018): Įvadas. In: ders. (sud.): SINUS.NRW: Supratimo skatinimas – mokymosi procesų formavimas. Rethinking Mathematics and the Natural Sciences. Münster: Waxmann, 9-11. https://www.schulentwicklung.nrw.de/sinus/upload/Phase05/Broschuere/SINUS_Gesamt.pdf [2019 10 02].

Woerfel, Till/ Giesau, Marlis (2018). Į kalbą orientuotas mokymas. Kelnas: Mercator-Institut für Sprachförderung und Deutsch als Zweitsprache (Basiswissen sprachliche Bildung). https://www.mercator-institut-sprachfoerderung.de/de/themenportal/thema/%20sprachsensibler-unterricht/ [04.10.2019].