Įtraukimas

Egzistuoja įvairios įtraukties apibrėžtys arba sritys. Atsižvelgiant į lotynišką šio žodžio kilmę, inkliuzas yra kilęs iš includo „aptverti, apriboti“ (plg. Pons). Inkliuzija laikoma priešingybe ekskliuzijai arba integracijos termino pratęsimu (plg. Rohrmann 2014, 163).

Integracija ir atskirtis

Remiantis Dudeno žodynu, ekskliuzija reiškia atskyrimą arba išskyrimą. Integracija apibrėžiama kaip skirtingų asmenų ar grupių įtraukimas arba sujungimas į socialinį ir kultūrinį vienetą. Integracija taip pat vartojama kaip integracijos sinonimas, nes pastaroji anksčiau nebuvo tokia aktuali. Vis dėlto esama reikšmingų skirtumų. Nors integracija reiškia įtraukimą, išlieka tam tikra distancija, skirianti tam tikrų savybių turinčius asmenis nuo kitų. Egzistuoja skirtumas tarp tipo „normalus“ ir tipo „kitoks“ (plg. Grimm / Meyer / Volkmann 2015, 146). Pavyzdžiui, inkliuzinė mokykla priima vaikus, turinčius sutrikimų, bet neprisitaiko prie jų specialiųjų poreikių (plg. Grimm / Meyer / Volkmann 2015, 145 ir toliau).

Kita vertus, įtrauktis reiškia visų asmenų įtraukimą – nesvarbu, kokiai lyčiai ar etninei grupei jie priklauso, ar turi fizinių, ar psichinių sutrikimų. Heterogeniškoje visuomenėje visi yra lygūs. Nėra visuomenės nustatyto „normalaus“ ar „kitokio“ tipo. Imant mokyklos pavyzdį, tai reiškia, kad senosios, tradicinės struktūros yra sugriaunamos ir visų poreikiai tenkinami individualiai (plg. Grimm / Meyer / Volkmann 2015, 145).

Įtrauktis ir pedagogika

Įtraukimo pedagogika reiškia, kad vaikai su negalia ir be jos mokosi kartu bendrojo lavinimo darželiuose ir mokyklose. Tai taip pat turi būti taikoma ir dirbant kartu suaugusiųjų amžiuje. Tačiau ar vaikai su proto ar fizine negalia gali mokytis taip pat, kaip ir vaikai be negalios?

Feuzeris pedagogiką apibrėžia kaip inkliuzinę pedagogiką, kuri moko, ugdo ir moko – teisingai atsižvelgdama į kiekvieną asmenį ir neišskirdama ar neatstumdama mokinių (plg. Feuser 2005, 134). Vien tik lankymas bendrojo lavinimo mokykloje nereiškia neįgalaus vaiko įtraukties, nes jis integruojamas tik išoriškai, tačiau viduje (psichologiškai ir (arba) psichologiškai) lieka atskirtas. Kaip vaizdingą to pavyzdį Feuzeris nurodo Guarino narvą aplink vaiko galvą (plg. Feuser 2005, 168 ir toliau).

Vadinasi, mokiniai yra heterogeniški integracinio vieneto žmonės, kurie mokosi kartu, bendradarbiaudami vieni su kitais (plg. Feuser 2005, 173). Taigi apibendrinant galima teigti, kad integracinė arba integracinė bendroji pedagogika reiškia, jog „visi vaikai ir mokiniai žaidžia, mokosi ir dirba bendradarbiaudami vieni su kitais savo atitinkamu raidos lygiu pagal savo momentines suvokimo, mąstymo ir veiklos kompetencijas, orientuodamiesi į „kitą savo raidos zoną“ bendrame objekte ir su bendru objektu“ (Feuser 2005, 174).

Įtraukimas į sociologiją

Tautos sąvoka ypač didelę reikšmę įgijo XIX ir XX a., kai, konkrečiai kalbant apie Vokietiją, sustiprėjo ir galiausiai buvo įgyvendinti vieningos ir suvienytos valstybės siekiai ir troškimai. Nuo kunigaikštysčių kratinio turėjo būti pereita prie Vokietijos kaip tautos.

Šia prasme tauta atlieka integracinę funkciją, grindžiamą kalba ir bendra kultūra, ją įtraukiant arba suvienijant į didelę visumą.

Kartu tauta turi išskirtinį pobūdį, ji tarnauja tam, kad išstumtų kitas valstybes / tautas, ir tai yra šio termino sėkmės pagrindas (plg. Stichweh 2005, 42 ir toliau). Tačiau tautos sąvoka ne visada turėjo išskirtinį pobūdį imigracijos atžvilgiu; veikiau tiek praeityje, tiek šiandien ji tarnavo kitoms valstybėms atriboti ir kartu turėjo įpareigojantį pobūdį subjektams valstybės atžvilgiu.

Ankstyvaisiais naujaisiais amžiais imigracija buvo pageidaujama; ji buvo suvokiama kaip naujų subjektų, taigi ir naujų išteklių, įsigijimas. Kita vertus, emigracija buvo griežtai neskatinama (plg. Stichweh 2005, 41). Nuo XIX ir XX a. padėtis pasikeitė. Teisė emigruoti įgavo vis didesnę reikšmę, tačiau imigracija tapo sunkesnė dėl nacionalsocialistinių idėjų įsigalėjimo ir suvokimo, kad vis labiau trūksta vietos ir išteklių (plg. Stichweh 2005, 152).

Dėl to susiformavo globali visuomenė, sudaryta iš nacionalinių valstybių, kurios viduje siekia gerovės valstybės, bet sąmoningai kuria disbalansą išorėje, kad atsiskirtų ir konkuruotų tarpusavyje. Todėl migrantai kelia grėsmę kiekvienam šios gerovės valstybės individui dėl jam tenkančios šios gerovės dalies. Šį gerovės uždarumą sustiprina kultūra ir jos narių etnizacija, pabrėžianti jos uždarumo tendenciją (plg. Stichweh 2005, 152 ir toliau).

Kita vertus, valstybė yra nacionalinės sąjungos rezonansas, visiško įtraukimo galimybė, nebūtinai socialiniu, bet ir teisiniu pagrindu, kaip antai skyrybų teisės išplėtimas septintajame dešimtmetyje, lygios rinkimų teisės visiems ar privalomas mokslas ir karinė tarnyba. Po to iš pradžių sekė įtraukties etapas, kuris suteikė galimybę dalyvauti. Tolesnėje eigoje, kaip ir dabar, kai dalyvavimas taip pat suvokiamas kaip prievarta, nes individas nustumiamas į antrą planą, galima įžvelgti nedalyvavimo laisvės tendenciją. Dėl to tautos sąvoka praranda papildomą reikšmę (plg. Stichweh 2005, 43).

Vienodas užmokestis už vienodą darbą – ekonominė atskirtis

Ekonominės atskirties poveikį privačiam ir socialiniam gyvenimui parodysime remdamiesi darbo užmokesčio pagal lytį darbo rinkoje pavyzdžiu.

Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad ekonominė atskirtis grindžiama ne efektyvumo stoka, o socialiniais galios ir išteklių paskirstymo rezultatais (plg. Schönpflug 2009, 88).

Lyčių santykiai susiklostė dėl socialinės hierarchijos, kurią įtvirtina viešosios ir privačios veiklos, t. y. apmokamo darbo ir darbo namuose, atskyrimas. Ir net jei moterys gali išsilaisvinti nuo namų ruošos užduočių, tačiau dažnai taip būna tik ne visą darbo dieną, jos dažnai tapatinamos su motinos ar globėjos vaidmeniu, o tai daro įtaką jų profesinei sričiai. Be to, moterys negali užimti aukštų pareigų mokslo, politikos ir ekonomikos srityse, kurios neturi jokios įtakos ar galios (plg. Hanappi- Egger/ Hofmann 2005). Taigi moterų gyvenimo būdas ir savarankiškumas lieka suvaržyti dėl nepakankamo pripažinimo, kuris socialiniu požiūriu neatsiejamas nuo aukštesnių ekonominių pareigų.

Apibendrinant galima teigti, kad atskirtis yra įtraukties poreikio priežastis.

Literatūra

Duden: „Moterys, kurios yra moterys, turi teisę į darbą, o ne į darbą.“ (angl. Duden internetinis žodynas. https://www.duden.de/suchen/dudenonline/integration [2018 12 16].

Duden (2006): Die deutsche Rechtschreibung. 24-asis leidimas. Mannheim: Bibliographisches Institut.

Feuser, Georg (2005): Neįgalūs vaikai ir jaunuoliai. Tarp integracijos ir segregacijos. 2-asis leidimas. Darmštatas: Wissenschaftliche Buchgesellschaft.

Grimm, Nancy/ Meyer, Michael/ Volkmann, Laurenz (2015): Teaching English. Tiubingenas: Narr Francke Attempto.

Isop, Utta/ Ratkovic, Viktorija (eds.) (2011): Living Differences. Kultūros studijų ir lyčių kritikos perspektyvos įtraukties ir atskirties klausimais. Bielefeld: transcript.

Pons. Internetinis žodynas. https://de.pons.com/%C3%BCbersetzung? q=includo&l=dela&in=la&lf=la [2018 12 16].

Rohrmann, Eckard (2014): Inclusion? Įtraukimas! Kritinės pastabos dėl dabartinių diskusijų apie įtrauktį ir nuosaikios įtraukties sąvokos. In: Soz Passagen 6, 161-166.

Stichweh, Rudolf (2005): Inklusion und Exklusion. Socialinės teorijos studijos. Bielefeldas: transkripcija.