Integracija

Terminas integracija (lot. integratio) reiškia „visumos atkūrimą“ (Hillmann 2007, 383). Sociologijoje jis reiškia „su elgesiu ir sąmone susijusią integraciją į vertybines struktūras ir elgesio modelius arba suderinimą su jais“ (ten pat). Paprastai homogeniškos visuomenės socialinė grupė ar individai priešinami ir lyginami tarpusavyje, kad būtų galima klasifikuoti integruotus ir neintegruotus (plg. Gregori 2015, 25). Tai labai sudėtingas terminas, todėl nėra vieningos nuomonės, ką tiksliai jis reiškia (plg. Grosche 2015).

Skirtingi apibrėžimai

Vokietijos integracijos ir migracijos fondų ekspertų taryba (SVR) pateikia tokį apibrėžimą:

SVR integraciją supranta kaip visų asmenų dalyvavimą pagrindinėse socialinio gyvenimo srityse su kuo lygesnėmis galimybėmis. Tai apima įvairias sritis – nuo auklėjimo ir ankstyvojo ugdymo šeimoje bei ikimokyklinio ugdymo viešosiose įstaigose, mokyklinio išsilavinimo, profesinio mokymo ir savarankiško gyvenimo per darbą ir jo uždarbį, kuris nepriklauso nuo pervedimų, iki dalyvavimo politiniame gyvenime, kuris priklauso nuo statuso, taip pat dalyvavimo pačiose įvairiausiose teisinės ir gerovės valstybės apsaugos ir gerovės sistemose (Sachverständigenrat deutscher Stiftungen für Integration und Migration 2019). Filsingeris patvirtina šią apibrėžtį ir apibendrina integraciją kaip „lygiavertį dalyvavimą (access justice) visuomenės ekonominiuose, ekologiniuose, socialiniuose ir kultūriniuose ištekliuose“ (plg. Hinrichs 2003, cituota Filsinger 2008, 8).

Sisteminė ir socialinė integracija

Kita vertus, Esseris, siekdamas, kad ši sąvoka būtų suprantamesnė, skiria integraciją į socialinę integraciją ir sisteminę integraciją. Sisteminė integracija suprantama kaip socialinės sistemos kaip visumos integracija (plg. Esser 2004, 53). Kita vertus, socialinė integracija reiškia santykius tarp individų ir jų įtraukimą į jau egzistuojančią socialinę sistemą (plg. ten pat, 46). Tarpusavyje galima išskirti keturias dimensijas:

– Kultūrizacija, kuri reiškia „žinių, įgūdžių ir kultūrinių „modelių“ įsisavinimą, konkrečiai įskaitant kalbinę socializaciją“ (ibid.),

– įsitvirtinimas, susijęs su „teisių perėmimu ir pozicijų užėmimu“ (ten pat),

– sąveika, kuri susijusi su socialinių ryšių užmezgimu ir įtraukimu į centrinius tinklus (plg. ten pat), ir

– identifikacija, kuri pasiekiama per tam tikrą lojalumą socialinei sistemai (plg. ten pat).

Integracija gali būti sėkminga įvairiais būdais, tačiau pateikiame keletą bendrų patarimų:

1. išmokti kalbą: viena iš svarbiausių sėkmingos integracijos sąlygų – išmokti priimančiosios šalies kalbą. Gerai mokant kalbą lengviau užmegzti ryšius, susirasti darbą ir orientuotis kasdieniame gyvenime.
2. atkreipkite dėmesį į kultūrinius skirtumus: kultūriniai skirtumai gali būti sėkmingos integracijos kliūtis. Svarbu šiuos skirtumus pripažinti ir gerbti. Šiuo atveju tarpkultūriniai mokymai arba pokalbiai su vietiniais gyventojais gali padėti ugdyti tarpusavio supratimą.
3. Užmegzkite ryšius: Kontaktai su vietiniais gyventojais ir kitais migrantais gali padėti greičiau įsitvirtinti naujoje aplinkoje. Tai galima padaryti per klubus, kaimynų susitikimus ar sporto klubus.
4. Ieškokite darbo: darbas yra svarbi integracijos dalis. Darbas suteikia ne tik finansinį saugumą, bet ir galimybę bendrauti ir tobulinti kalbos įgūdžius. 5. Ieškokite darbo.
5. įsitraukite į bendruomenės gyvenimą: įsitraukimas į bendruomenės gyvenimą gali padėti skatinti integraciją. Tai galima daryti savanoriškai dirbant, dalyvaujant politinėje ar kultūrinėje veikloje.
6. išlikite pozityvūs: integracija yra procesas, kuriam reikia laiko ir kantrybės. Pasitaiko nesėkmių ir sunkumų, tačiau svarbu išlikti pozityviam ir sutelkti dėmesį į teigiamus aspektus.
7. Ieškoti paramos: iškilus sunkumams svarbu ieškoti paramos. Tai gali būti profesionalios konsultavimo tarnybos, taip pat draugai, šeima ar religinės bendruomenės.

Literatūra

Esser, Hartmut (2004): Kokia alternatyva „asimiliacijai“ iš tikrųjų egzistuoja? In: Bade, Klaus/ Bommes, Michael (eds.): Migration-Integration-Bildung. Pagrindiniai klausimai ir probleminės sritys. IMIS-Beiträge Heft 23. Osnabrück, 41-59.

Filsinger, Dieter (2008): Sėkmingos integracijos sąlygos – integracijos stebėsena ir vertinimas. Friedricho Eberto fondo užsakyta ekspertizė. Bonna.

Georgi, Viola B. (2015): Integracija, įvairovė, įtrauktis. In: Magazin II, 25-27. https://www.die-bonn.de/zeitschrift/22015/einwanderung-01.pdf [19.08.19].

Grosche, M. (2015). Kas yra įtrauktis? In: Kuhl, P./ Stanat, P./ Lütje-Klose, B./ Gresch, C./ Pant, H. A./ Prenzel, M. (Eds.): Inklusion von Schülern und Schülern mit sonderpädagogischem Förderbedarf in Schulleistungserhebungen. Pagrindai ir išvados. Wiesbaden: Springer, 17-39.

Hillmann, Karl-Heinz (2007): Wörterbuch der Soziologie. Penktasis leidimas. Stuttgart: Kröner.

Vokietijos fondų ekspertų taryba integracijos ir migracijos klausimais (2019): Imigracijos visuomenė. https://www.svr-migration.de/glossar/ [19.08.19].