Individualizmas

Individualizmas iš esmės orientuojasi į individo interesus, teises ir poreikius socialinės aplinkos atžvilgiu, todėl individo laisvė yra aukščiausia prielaida. Individualizmo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas naujai, platesnei ir išsamesnei žmogaus laisvės sampratai. Ji daro poveikį visoms socialiai svarbioms sritims, pavyzdžiui, etikai, normoms, politikai ir ekonomikai.

Žmogus siekia savo interesų

Individualizmas kilo iš Apšvietos filosofijos. Racionalistinis individualizmas laikosi požiūrio, kad žmogus iš prigimties nepritaikytas orientuotis į visuomenę, o iš proto siekia tik savo tikslų ir interesų. Laikantis šio požiūrio, žmonių socialinį elgesį visada galima paaiškinti tik savais interesais (plg. Wass 2016).

Individualizmo ištakos

Pirmosios individualistinės filosofijos ištakas graikų mokslininkai rado dar V a. pr. Europos istorijoje individualizmas pirmiausia prasidėjo atsiradus Europos buržuazijai, tačiau teigiama, kad būtent Amerikos visuomenė yra artimiausia individualizmui (plg. Taylor 1996). Tai įrodo Amerikos konstitucijos, kurioje individualizmas yra pagrindinis principas, sukūrimas (plg. Mewes 2004).

Individualizmo ir kolektyvizmo aspektai ir vertybės

Industrinės valstybės dažnai priskiriamos individualizmo pusėn. Išimtis yra Rytų Azijos valstybės, tokios kaip Japonija ar Pietų Korėja, kurios, nepaisant industrializacijos, vis dar aiškiai laikomos kolektyvistinėmis (plg. Hofstede / Hofstede / Minkov 2010). Iš esmės priešingame kolektyvizme asmeniniai poreikiai iškeliami aukščiau už socialinės grupės poreikius. Kiti aspektai, tokie kaip pagarba tėvams, tarpusavio darna ir bendruomeniškumas, yra vertybės, kurios labai vertinamos kolektyvizme. Priešingai, individualizme svarbiausi yra aspektai, iškeliantys asmenį aukščiau už visuomenę. Tai tokios vertybės kaip autonomija, savarankiškumas, konkurencija ir asmeniniai tikslai (plg. Cho et al. 2010).

Literatūra

Cho, H.-j. (2015): The Spec Generation Who Can’t Say „No“: Overeducated and Underemployed Youth in Contemporary South Korea (Spec. karta, kuri negali pasakyti „ne“: pernelyg išsilavinęs ir nedirbantis jaunimas šiuolaikinėje Pietų Korėjoje). East asia cultures critique, Volume 23, Number 3, 437-462.

Hofstede, G./ Hofstede, G./ Minkov, M. (2010): Cultures and Organizations: Software of the Mind. New York: McGraw Hill Professional.

Mewes, H. (2004): Individualizmas ir Amerikos demokratijos teorija: ištakos ir pirminės reikšmės. In: A. K. al. (sud.): Demokratijos teorija ir demokratijos raida. Wiesbaden: VS, 75-100.

Taylor, C. (1996): Quellen des Selbst, die Entstehung der neuzeitlichen Identität. Frankfurtas prie Maino: Suhrkamp.

Wass, B. (2016): Individualizmas versus kolektyvizmas – bendrumo prigimties klausimas. In: Dippelreiter, M./ Prosl, C. (eds.): Individuum und Gesellschaft im Spannungsfeld zwischen Bindung und Freiheit. Klagenfurt: Wieser, 1-10.