Daugiakultūrė, plirkultūrinė, tarpkultūrinė, transkultūrinė, angliškai taip pat dažnai crosscultural – ir: hypercultural. Ką reiškia šis dar gana jaunas žodis? Kultūra, kultūrinis: Šis žodis sutinkamas visuose ką tik minėtuose terminuose. Ką iš tikrųjų reiškia kultūra? Kultūra kilusi iš indogermanų kalbos žodžio kuel „suktis“ ir iš lotynų kalbos žodžio colere, cultura „auginti“. Taigi tai terminas, kuris iš pradžių buvo susijęs su žemdirbyste.
Ką kultūra reiškia šiandien?
Pasak olandų kultūrologo Geerto Hofstede’s, kultūra reiškia štai ką: „Kultūra – tai kolektyvinis proto užprogramavimas, išskiriantis vieną žmonių grupę iš kitos“.
Pasak amerikiečių etnologo Cliffordo Geertzo, „kultūra – tai būdas, kuriuo žmonės bendrauja, perduoda ir plėtoja savo požiūrį į gyvenimą. Kultūra yra prasmės kūrimo modelis, pagal kurį žmonės (…) nukreipia savo veiksmus.“
Kita vertus, tarpkultūrinės psichologijos profesorius Aleksandras Tomas (Alexander Thomas) teigia: „Kultūra daro įtaką visų atitinkamos visuomenės narių suvokimui, mąstymui, vertybėms ir veiksmams. Viena vertus, ji sukuria galimybes ir paskatas veikti, kita vertus, ji taip pat sudaro sąlygas veikti ir nustato veikimo ribas.“
Apibendrinant galima pasakyti, kad kalbame apie protą, požiūrį į gyvenimą, prasmės kūrimą, suvokimą, mąstymą, vertybes ir veiksmus. Visa tai apibrėžiama kaip kultūra.
Keletas pavyzdžių
– Kuo žmonės tiki ir kiek jiems svarbus jų tikėjimas?
– Kaip žmonės elgiasi? Kokių normų jie laikosi? Pvz. elgiantis su emocijomis, sprendžiant meilės klausimus ar konfliktus.
– Kokie yra vaikų, moterų ir vyrų vaidmenų modeliai? Iki kada vaikas dar gali būti vaikas? Ką daryti su moterimis, kurios myli moteris, ir ką daryti su vyru, kuris nesijaučia esąs vyras?
Visa tai yra pavyzdžiai to, ką supranta kultūra. Galima teigti, kad egzistuoja ir didelė įvairovė, ir didelis konfliktų potencialas.
Ką reiškia terminas hiper?
Hiper yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „virš, virš, daugiau nei arba super“. Todėl hiperkultūra gali būti apibūdinama kaip virškultūrinė, virškultūrinė arba superkultūrinė. Garsusis Rousseau šūksnis: „Gamta, gamta!“. Hiperkultūrine prasme tai būtų galima transformuoti į kultūra, kultūra!
Terminą „hiperkultūra“ sukūrė Pietų Korėjos filosofas Byung-Chul Hanas, jau 30 metų gyvenantis Vokietijoje ir dėstantis filosofiją Berlyne.
Hiperkultūra išreiškia pagarbų, smalsų, kosmopolitišką požiūrį, taikos ir kultūrinio turtingumo perspektyvą bei bendros ateities tikslą. Šis terminas reiškia, kad iš skirtingų kultūrų atsiranda kažkas naujo – nauja kultūra. Kalbama apie ribų ištirpimą, suartėjimą ir tinklaveiką, t. y. natūralią heterogeniškumo formą be kultūrinių ribų. Kalbant tiesiai šviesiai, galima sakyti, kad tai yra žmogiškoji superkultūra, kuri yra bendra visiems. Tačiau kokiomis vertybėmis gali būti grindžiama ši kultūra?
Literatūra
Han, Byung-Chul (2005): Hiperkultūriškumas: kultūra ir globalizacija. Leipcigas, Berlynas: Merve.