Heterogeniškumas

Heterogeniškumo sąvokos negalima aiškiai apibrėžti. Wittig mini tokius sinonimus kaip Verschiedenartigkeit, Diversität, Andersartigkeit ir Ungleichheit (plg. Wittig 2014, 14). Schönhuth internetiniame kultūros žodynėlyje heterogeniškumas suprantamas kaip „įvairovės išraiška“. Įdomus atrodo Prengelio požiūris, kuriame heterogeniškumas apibrėžiamas trimis prasmės lygmenimis, t. y. kaip skirtingumas, kintamumas ir neapibrėžtumas (plg. Prengel 2005, 21).

Heterogeniškumas ir homogeniškumas

Heterogeniškumą galima laikyti homogeniškumo priešingybe. Kai kas nors apibūdinama kaip homogeniškas darinys, jis pristatomas kaip „sudarytas iš labai vienodų komponentų ir visapusiškos visumos“ (Krossa 2018, 53).

Daiktavardis heterogeniškumas yra išvestinis iš būdvardžio heterogeniškas, kurio kilmė yra graikiškas žodis heterogenḗs, reiškiantis „skirtingos rūšies, genties, skirtingos gramatinės giminės, įvairiai sudarytas“ (DWDS 2018).

Sociologinis požiūris

Krossa terminą apibrėžia iš sociologinės perspektyvos: „Skirtingai nuo homogeniškumo požiūrio, tada pirmiausia daroma pagrindinė prielaida, kad vieta ir erdvė vis mažiau sutampa arba net visai nebesutampa“ (Krossa 2018, 67).

Socialinis ir erdvinis aspektai sutampa,

– kai vienoje geografinėje vietovėje vienu metu ir lygiagrečiai egzistuoja kelios socialinės erdvės, arba

– kai socialinė erdvė apima daugiau nei vieną vietą (plg. Krossa 2018, 67).

Krossa taip pat remiasi lenkų kultūros teoretiko Zygmunto Baumano darbais, kuriuose kalbama apie „skystąją modernybę“. Į savo visuomenės sampratą jis perkelia ir dabartį, kurioje nebebūtų jokių iš anksto nustatytų modelių. Jis atitolina ją nuo tradicinių tautinės valstybės rėmų ir, pasitelkdamas skystumo metaforą, vadovaujasi skirtingumo samprata. Dabartinius socialinių formų modelius jis analizavo remdamasis tuo, kad individas vienu metu ir kintamai gali jaustis priklausąs kelioms socialinėms grupėms. Krossa mini teorijas, kurios į pirmą planą iškelia individą, – tačiau individą, besivystantį į paviršutiniškumą. Tai gali reikšti ir tai, kad tampa vis svarbiau puoselėti daug tapatybių (plg. Krossa 2018, 73 ir toliau).

Homogeniškumo ir heterogeniškumo pusiausvyra?

Anot Krossa’os, skirtumų tyrimai yra sėkmingi, kai kalbama apie mikrolygmenis, tačiau tampa problemiški, kai sąvokas norima teorizuoti makrolygmeniu (plg. Krossa 2018, 68). Ji rašo apie šių dviejų sąvokų koegzistencijos raidą šiuolaikinėje sociologijoje: „Apskritai dabartinių sociologijos tendencijų nagrinėjimas rodo, kad dėmesys pusiausvyrai (tiksliau: disbalansui) tarp homogeniškumo ir heterogeniškumo keičiasi, preziumuojant, kad heterogeniškumo problematika šiandien yra svarbesnė, aktualesnė.“ (Krossa 2018, 68)

Aiškindama šį reiškinį, ji teigia: „Daugelis autorių dabar šį [homogeniškumo] aspektą sureikšmina, paskelbdami heterogeniškumą dominuojančia, jei ne vienintele aktualia šiuolaikinės visuomenės savybe“ (Krossa 2018, 68). Dėl to ji, be kita ko, teigia, kad visuomenės temos tyrėjai kvestionuoja pačią visuomenės sąvoką ir konstatuoja, kad ją išstūmė skirtingumo sąvoka (plg. Krossa 2018, 68).

Tačiau tyrimai taip pat veda prie supaprastinimo, nes homogeniškumas ir heterogeniškumas laikomi tik priešingybėmis, bet neaprašomi kartu. Tai veda prie apvertimo – siekiant išvengti „per didelio“ heterogeniškumo, homogeniškumas pernelyg pabrėžiamas. Tai galima pastebėti, pavyzdžiui, diskusijose apie imigraciją ir migraciją.

„Heterogeniškumas“ reiškia skirtumus arba įvairovę grupėje ar sistemoje. Štai keletas pavyzdžių:

1. kultūrinis heterogeniškumas: miestas, kuriame gyvena daug skirtingų etninių grupių, kalbančių skirtingomis kalbomis ir turinčių skirtingas kultūrines tradicijas.
2. amžiaus heterogeniškumas: mokykla, kurioje mokosi skirtingo amžiaus mokiniai – nuo pradinių iki vidurinių mokyklų.
3. lyčių heterogeniškumas: darbo aplinka, kurioje vyrai ir moterys dirba skirtinguose skyriuose ar atlieka skirtingus vaidmenis.
4. gebėjimų heterogeniškumas: klasė, kurioje mokosi skirtingų gebėjimų mokiniai, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius mokinius arba aukštesnių akademinių gebėjimų mokinius.
5. geografinis heterogeniškumas: Šalis, kurioje yra skirtingų regionų, pasižyminčių skirtingomis geografinėmis, klimato ir ekonominėmis sąlygomis.
6. kalbinis heterogeniškumas: mokykla, kurioje dalis mokinių kalba kita nei mokomoji kalba.
7. religinis heterogeniškumas: bendruomenė, kurios nariai išpažįsta skirtingus religinius įsitikinimus ir praktikas.

Literatūra

Skaitmeninis vokiečių kalbos žodynas (Skaitmeninis vokiečių kalbos žodynas). https://www.dwds.de/wb/heterogen [19.06.18].

Krossa, Anne Sophie (2018): Visuomenė. Pamąstymai apie pagrindinę sociologijos sąvoką. Vysbadenas: Socialinės sociologijos institutas: Springer.

Prengel, Annedore (2005): Heterogeniškumas švietime – apžvalga ir perspektyvos. In: Bräu, Karin/ Schwerdt, Ulrich (eds.): Heterogenität als Chance. Vom produktiven Umgang mit Gleichheit und Differenz in der Schule. Miunsteris: LIT, 19-35.

Schönhuth, Michael: kulturglossar.de. http://www.kulturglossar.de/html/h-begriffe.html [2018 06 19].

Wittig, Marietta-Titine Ve (2014): Heterogeniškumas – našta ar pedagoginis iššūkis? Berlyno valstybinių profesinių mokyklų verslo ir administravimo profesinės srities mokytojų tipų tyrimas, susijęs su mokinių skirtumų įveikimu. Berlynas.