Feminizmas

Terminas feminizmas apibūdina a) „judėjimą, kuris pasisako už politines-praktines priemones moterų gyvenimo galimybėms pagerinti („moterų judėjimas“, „emancipacija“), ir b) teorines-mokslines pastangas suvokti ir įveikti moteriškosios lyties diskriminaciją kaip kliūtį moksliniam (ir praktiniam) pažinimui“ (Bundeszentrale für politische Bildung o.J.).

Esminiai moterų padėties pokyčiai numatomi pritaikant gyvenimo situacijas, socialinius vaidmenis, taip pat struktūras ir procesus, konceptualizuojančius moterų pavaldumą (plg. Thiessen 2008, 38).

Moterų judėjimo istorinės aplinkybės

Istoriniu požiūriu feminizmas apibūdina judėjimą, kuris politiškai ir socialiai formavosi ir propagavo teorines gaires. XVIII ir XIX a. moterų judėjimai kilo iš ankstesnių judėjimų, kurie kritikavo visuomenę ir dominavimą ir siekė sukurti moterims lygias pilietines teises, kokios jau buvo taikomos vyrams, taip pat reprodukcijos ir kitose srityse (plg. Müller 2013, 132, 134). Įvairūs feministiniai judėjimai apima, pavyzdžiui, liberalųjį feminizmą, ekofeminizmą ir juodaodžių feminizmą (plg. Thiessen 2008, 38).

Prieš atsirandant šiems judėjimams, literatūros srityje feministinėms nuostatoms jau atstovavo Simone de Beauvoir, Mary Wollstonecraft, Virginia Woolf ir kt. Elaine Showalter chronologiškai įvardija tris moterų rašymo etapus: 1. Feministinis etapas (1840-1880 m.), kai buvo mėgdžiojamos estetinės vyrų normos ir standartai, 2. Feministinis etapas (1880-1920 m.), kai dažnai buvo ginamos radikalios ir separatistinės pozicijos, ir 3. Moteriškasis etapas (nuo 1920 m. iki šių dienų), kuriame daugiausia dėmesio skiriama moterų rašymui ir patirčiai (plg. Barry 2009, 116, 118). Judith Butler šiuo metu yra autorė, kuri ypač daug dėmesio skiria lyčių problematikai (plg. Barry 2009, 139; Thiessen 2008, 41).

Tarp svarbiausių judėjimų minėtini du septintojo ir aštuntojo dešimtmečių moterų judėjimai, kuriuose moterys kėlė reikalavimus, ypač seksualumo ir gyventojų politikos srityse (plg. Barry 2009, 116f.; Müller 2013, 131). Apskritai neapmokamas darbas, kurį jos dirbo, taip pat buvo svarbus klausimas nuo Prancūzijos revoliucijos iki judėjimų buvusioje VDR. XIX a. antrojoje pusėje tarp moterų vyko skilimas, nes reikalavimai buvo susiję su atitinkama jų (vyrų) vyrų klase, todėl proletarės ir buržua moterys nesutarė tarpusavyje ir kai kuriais atvejais vėl turėjo paklusti savo vyrams (plg. Müller 2013, 131f.).

Kita vertus, XX a. antroji pusė vėl buvo stipriai orientuota į Pirmąjį moterų judėjimą. Feminizmas buvo siejamas su socializmu ir, atsiskirdamas nuo vyrų, siekė savo kultūros tiek politinėje, tiek mokslinėje srityje. Nepaisant tarpinių laimėjimų VDR, tokių kaip leidimas daryti abortus, moterys vis dar iš esmės buvo nustumtos į antrą planą (plg. Müller 2013, 133).

Feminizmas akademiniame ir šiuolaikiniame diskurse

Feministinė kritika yra „specifinė politinio diskurso rūšis: kritika ir teorinė praktika, įsipareigojusi kovoti su patriarchatu ir seksizmu“ (Moi 1989, 117). Tačiau vietoj „feminizmo“ veikiau reikėtų kalbėti apie „feminizmus“, nes įvairių judėjimų rūpesčiai labai skirtingi – nors vyko ir tebevyksta abipusiai mainai, taip pat ir įtaka (plg. Lenz 2018).

Nepaisant daugybės požiūrių, juos galima sugrupuoti remiantis panašiu lyčių ir visuomenės supratimu. Galima išskirti struktūrinį feminizmą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama lyčių nelygybei ir galios santykiams, ir institucinį feminizmą, kuriame daugiau dėmesio skiriama pragmatinėms reformoms ir struktūriniams pokyčiams. Kitos subkategorijos apima diskursyvųjį feminizmą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip kultūroje kuriami ir skleidžiami lyčių vaizdiniai, ir queer feminizmą, kuriame kalbama apie seksualinę ir kūno įvairovę ir reikalaujama ją pripažinti. (plg. Lenz 2018).

Be feminizmų ir moterų judėjimo, ypač akademiniame kontekste reikia skirti lyčių studijas, kurios yra tarpdisciplininė mokslinė disciplina, kritiškai tirianti kultūrines ir socialines sąlygas iš lyčių perspektyvos, remdamasi mokslinėmis teorijomis ir metodais (plg. Lenz 2018).

Feminizmas taip pat atlieka svarbų vaidmenį dabartiniuose socialiniuose diskursuose. Ypač paminėtinas ir šiandien vis dar aktualus yra 2006 m. JAV amerikiečių aktyvistės Taranos Burke pradėtas judėjimas „MeToo“, kuris išpopuliarėjo tik 2017 m., kai Alyssa Milanos tviteryje paskelbė #MeToo. Ji ragina žmones dalytis šiuo hashtagu, jei jie, kaip ir ji, jau patyrė seksualinį smurtą (plg. Martini 2020, 1). „Savo esme […] [diskusija #MeToo] yra susijusi su moterimis, norinčiomis pačioms nustatyti savo kūną ir seksualumą“ (Lenz 2018).

K. Rowling 2019 m. pabaigoje pradėjo dar vieną kontroversišką diskusiją, paskelbusi tviterio žinutę, kurioje palaikė britų mokslininkę Mayą Forstater, anksčiau skelbusią, kad biologinės lyties negalima pakeisti (plg. Steiner 2019). Tai sulaukė transseksualų bendruomenės kritikos (plg. Hanfeld 2020). vis dėlto J. K. Rowling pabrėžia, kad gina moterų, vyrų, homoseksualų, heteroseksualų ir transseksualų teises (plg. Rowling 2020).

Literatūra

Barry, Peter (2009): Teorijos pradžia. Literatūros ir kultūros teorijos įvadas.

Peter Barry ir Helen Carr (red.). 3rd ed. Manchester and New York: Manchester University Press.

Bundeszentrale für politische Bildung (n.d.): Feminismus. Federalinė pilietinio ugdymo agentūra. https://www.bpb.de/nachschlagen/lexika/politiklexikon/17484/feminismus [2020 09 18].

Hanfeld, Michael (2020): J. K. Rowling įsitraukia į ginčus dėl transseksualumo idėjų. FAZ.NET.https://www.faz.net/aktuell/feuilleton/debatten/j-k-rowling-legt-im-streit-um-transgender-vorstellungen-nach-16810240.html#void [19.09.2020].

Lenz, Ilse (2018): From Care Work to #MeToo (Nuo priežiūros darbo iki #MeToo). Dabartinės feministinės problemos ir diskusijos Vokietijoje. Federalinė pilietinio ugdymo agentūra. bpb.de/apuz/267940/von-der-sorgearbeit-bis-metoo-aktuelle-feministische-themen-und-debatten-in-deutschland?p=all [19.09.2020].

Martini, Franziska (2020): Kas yra #MeToo? Tinklo analitinis (anti)feministinio protesto socialiniame tinkle Twitter tyrimas…. Žiniasklaidos ir komunikacijos studijos 3 (68): 255.

Moi, Toril (1989): Feministė, moteris, moteriškumas. In: The Feminist Reader (Feministinė skaityklė). Essays in Gender and the Politics of Literary Criticism. Catherine Belsey ir Jane Moore (red.). New York: Basil Blackwell, 117-32.

Müller, Ursula G.T. (2013): Müller, Ursula G.T. (2013): Politiniai namai feminizmui – pusė pasaulio kairiesiems. Feminizmo politinė vieta. Wiesbaden: Visbadenas, 2013 m. birželio mėn: Springer VS.

Rowling, Joanne K. (2020): J. K. Rowling rašo apie savo pasisakymo lyties ir lyčių klausimais priežastis. J. K. ROWLING. https://www.jkrowling.com/opinions/j-k-rowling-writes-about-her-reasons-for-speaking-out-on-sex-and-gender-issues/ [19.09.2020].

Steiner, Noëlle. (2019): J. K. Rowling užsitraukė šūdų audrą dėl lyties tviterio. Nau media.https://www.nau.ch/people/welt/jk-rowling-erntet-shitstorm-wegen-geschlechter-tweet-65631793 [19.09.2020].

Thiessen, Barbara (2008): Feminizmas: skirtumai ir kontroversijos. In: Moterų ir lyčių studijų žinynas (Handbook of Women’s and Gender Studies). Teorijos, metodai, empirika. Ruth Becker ir Beate

Kortendiek (red.). 2nd ed. and updated. Leidimas. Wiesbaden: „Kūrybinės ir mokslinės studijos“: Verlag für Sozialwissenschaften, 37-44.