Etnologija

Terminas etnologija sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių ethnos „žmonės“ ir logos „klientas“, todėl ši disciplina iki XX a. buvo vadinama etnologija (Fischer 2003, 16).

Etnologija yra mokslinė disciplina, kurios tyrimų objektas – metodologinis ir teorinis įvairių etninių grupių nagrinėjimas. Visų pirma šis mokslinis požiūris į etniškumą siekia sukurti palyginimą, t. y.: „tokiu būdu etnologinis diskursas sukūrė specifinius ribų apibrėžimo, kolektyvinės tapatybės nustatymo ir vienareikšmiškos (kultūrinės) priklausomybės būdus“ (Friese 2007, 190).

Kolektyvinės tapatybės bendruomenės

Šiam moksliškai reflektuojamam pažinimo procesui esminę reikšmę turi atskirų etninių grupių aptarimas, kai kalbama ne apie individų akcentavimą, o apie kolektyvo reprezentavimą. Kolektyvu šiame kontekste turima omenyje etniškumas, apimantis bendruomenės egzistavimą. „Etninės bendruomenės nariai laiko save homogeniška bendruomene, turinčia kolektyvinę tapatybę“ (Broszinsky-Schwabe 2011, 52), ir šiuo savęs suvokimu sukuria aiškią diferenciaciją nuo kitų etninių grupių. Bendruomenės remiasi ta pačia protėvių kilme, bendra istorija, sutartiniu kultūros ir gyvenimo būdo giminingumu ir individualia „etnine savimone“(Broszinsky-Schwabe 2011, 52).

Šie parametrai ne tik įgalina etnologijos lauką įsitraukti į diferencijuotą diskusiją, bet ir suteikia galimybę palyginti „savo kultūrą, net ir ypač tada, kai Kitas pasitarnauja savosios konstravimui ir supratimui“ (Friese 2007, 189).

Platus tyrimų laukas

Dėl tautų įvairovės šis laukas suskilo į įvairias subdisciplinas, nes mokslininkai negali sutelkti dėmesio į „visus dalyko objektus, problemas ir metodus“ (Fischer 2003, 18). Išryškėjo du pagrindiniai fokusai: Regionas ir kultūra.

Regionų subdisciplinoje dėmesys gali būti sutelktas į žemynus, subkontinentus ar istoriškai susijusius regionus, pvz. Kultūros subdisciplinoje nagrinėjamos įvairios sritys, pavyzdžiui, menai, religija ir ekonomika. Be to, disciplina nustato kitus pagrindinius taškus, susijusius su konkrečiais tyrimų klausimais ir tyrimų metodais, todėl susidaro platus spektras galimų subdisciplinų, kurios „ribojasi arba [persidengia] su kitų disciplinų sritimis“ (Fischer 2003, 18 f.).

Literatūra

Broszinsky-Schwabe, Edith (2011): Tarpkultūrinė komunikacija. Nesusipratimai – supratimas. Wiesbaden: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilnius, 2011, p. 1: Springer.

Fischer, Hans (2003): (Hans Fischer): Etnologija kaip mokslinė disciplina. In: Fischer, Hans/ Beer, Bettina (eds.): Ethnologie. Įvadas ir apžvalga. Berlin: Reimer, 13-31.

Friese, Heidrun (2007): Etnografinis, etnologinis ir kultūrinės antropologijos požiūriai. In: Straub, Jürgen/ Weidemann, Arne/ Weidemann, Arne/ Weidenmann, Doris (eds.): Handbuch interkulturelle Kommunikation und Kompetenz. Pagrindinės sąvokos – teorijos – taikymo sritys. Štutgartas: Metzler, 188-200.

Reichmayr, Johannes/ Ottomayer, Klaus (2007): Etnopsichoanalizė ir giluminė hermeneutika. In: Straub, Jürgen/ Weidemann, Arne/ Weidenmann, Doris (eds.): Handbuch interkulturelle Kommunikation und Kompetenz. Pagrindinės sąvokos – teorijos – taikymo sritys. Štutgartas: Metzler, 249-260.