Etnocentrizmas

Terminas etnocentrizmas kilęs iš graikų kalbos žodžio ethnos „žmonės“. Tauta kaip doktrina, ideologija ar intelektualinė srovė perkeliama į centrą.

Tarpdisciplininis terminas

Tuo tarpu etnocentrizmas tapo įprastu terminu, kuris randa tarpdisciplininį pritaikymą. Jis vartojamas psichologijoje, socialiniuose ir politikos moksluose. Etnocentrizmas suprantamas kaip individo polinkis į kultūriškai svetimus žmones ir grupes. Asmuo žvelgia pro savo kultūros („savo grupės“) akinius, paverčia ją standartu ir ja remdamasis interpretuoja atitinkamą kitą kultūrą („svetimą grupę“). Tai lemia nereflektuotą savo kultūros nuostatų perkėlimą. Kartu pastebimos ir normatyvinės tendencijos: Žmonės savo kultūrą ir religiją laiko gera, moralia ir dorybinga. Kita vertus, svetimos grupės laikomos blogomis, amoraliomis ir keliančiomis grėsmę.

Prietarai ir stereotipai

Taigi svarbų vaidmenį atlieka ir stereotipai bei prietarai, kurie, jei nėra permąstomi, gali tapti rasistinio ar nacionalistinio elgesio pagrindu: „Etnocentrizmas peržengia paprastos ksenofobijos ribas, nes svetimas ne tik laikomas svetimu ir dėl to bauginančiu, bet visų pirma ,,prastesniu“ dėl perdėto ,,mes“ jausmo“ (Wahle 2017, 231).

Etnocentrizmo apibrėžiamoji priešprieša yra policentrizmas, propaguojantis atvirą ir tolerantišką požiūrį į kitų kultūrų, gyvenimo būdų ir pažiūrų žmones. Gerbiamas kitų kultūrų unikalumas ir nepriklausomybė, kritiškai apmąstomos savosios kultūros vertybės ir nuostatos.

Etnocentrizmas reiškia grupės polinkį savo kultūrą, tradicijas, vertybes ir normas laikyti aukštesnėmis ir „teisingesnėmis“, palyginti su kitomis kultūromis ir grupėmis. Etnocentrizmas gali paskatinti žmones į kitas kultūras žiūrėti kaip į „svetimas“, „egzotiškas“ ar „žemesnes“ ir jas nuvertinti ar diskriminuoti. Etnocentrizmas taip pat gali sukelti išankstinį nusistatymą, stereotipus ir konfliktus tarp skirtingų grupių. Svarbu pažymėti, kad etnocentrizmas grindžiamas ne tik etnine kilme, bet ir kitais tapatybės požymiais, pavyzdžiui, religija, kalba, lytimi ar seksualine orientacija.

Etnocentrizmas – tai mąstymo būdas, kai vertinant ir aiškinant pasaulį autoritetu laikoma sava kultūra, religija ar tauta. Tai reiškia ne tik savo kultūros vertinimą, bet ir kitų kultūrų niekinimą ar atmetimą. Etnocentriški žmonės linkę savo kultūrinį paveldą laikyti vieninteliu teisėtu vertybių ir normų pagrindu ir atitinkamai vertina kitas kultūras. Tai gali lemti iškreiptą ir neigiamą kitų kultūrų suvokimą.

Etnocentrizmas gali pasireikšti įvairiais lygmenimis. Individualiu lygmeniu etnocentrizmas gali sukelti išankstinį nusistatymą ir diskriminaciją, pavyzdžiui, kai asmuo yra atstumiamas arba diskriminuojamas dėl savo kultūrinės kilmės. Visuomenės lygmeniu etnocentrizmas gali lemti socialinę nelygybę ir rasizmą. Jis taip pat gali prisidėti prie konfliktų tarp skirtingų kultūrų ar tautų kurstymo.

Svarbu pabrėžti, kad etnocentrizmas yra ne universali žmogaus savybė, o kultūrinė konstrukcija, kuri gali skirtis įvairiose kultūrose. Kultūrų įvairovė ir tarpkultūriškumas yra svarbūs atviros ir tolerantiškos visuomenės, skatinančios pagarbą skirtingoms kultūroms ir požiūriams bei jų pripažinimą, elementai.

Literatūra

Ahlheim, Klaus (2013): Rechtsextremismus, Ethnozentrismus, politische Bildung. Kritische Beiträge zur Bildungswissenschaft, vol. 8. Hannover: Offizin.

Hagedorn, Jörg et al. (eds.) (2010): Etniškumas, lytis, šeima ir mokykla: heterogeniškumas kaip švietimo iššūkis. Wiesbaden: VS.

Sumner, William Graham (2007): Folkways. A Study of Mores, Manners, Customs and Morals. Cosimo Classics. Niujorkas: Dover Publications.

Wahle, Stefan (2017): Fremdheitserlebnisse und Helferphantasien unter dem Einfluss von Ehtnozentrismus. 2nd ed. Norderstedt: Books on Demand.