Emic vs. etic

Terminai emic ir etic yra kilę iš etnolingvistikos. Jais apibūdinamos dvi priešingos mokslinės-metodologinės tyrimų perspektyvos. Socialiniuose moksluose, lyginamuosiuose ir tarpkultūriniuose tyrimuose tyrėjai taip pat gali taikyti emic arba etic požiūrį.

Išorinė ir vidinė perspektyva

Eminė perspektyva grindžiama kultūrai tinkamu vidiniu požiūriu – į reiškinius stengiamasi pažvelgti tų, kuriuos jie liečia, akimis, taip sukuriant humanitarinių mokslų „perspektyvumo“ idealą. Emic požiūriu siekiama atskleisti kultūroje esančius funkciniu požiūriu svarbius aspektus.

Kita vertus, taikant etinį požiūrį, tyrėjai laikosi požiūrio už tiriamos kultūros ribų ir stengiasi atitikti gamtos mokslų „objektyvumo“ idealą. Taip siekiama rasti visuotinai galiojančius palyginimo standartus (plg. Helfrich-Hölter 2013, 27).

Dėl terminų atsiradimo

Abu terminus pirmą kartą pavartojo amerikiečių lingvistas ir antropologas Kennethas Pike’as knygoje Language in Relation to a Unified Theory of the Structure of Human Behavior (1967). Vokiški žodžiai emisch ir etisch kilo iš angliškų terminų emic ir etic. Jie kilę iš lingvistikos – fonetika apibūdina garsų ypatybes, kuriomis galima apibūdinti visų kalbų garsų inventorių, o fonemika nurodo tas garsų ypatybes, kurios padeda diferencijuoti prasmę tiriamoje kalboje. Vėliau šią terminų porą perėmė ir modifikavo Harrisas.

Etikos požiūrio tikslas – ištirti kultūros įtaką individo veiksmams ir mąstymui. Ji laikoma „nepriklausomu“ kintamuoju, pavyzdžiui, mokyklos sąlygų ar ugdymo stiliaus pavidalu, kuris daro įtaką „priklausomiems“ kintamiesiems (mokymuisi, veiksmams).

Tačiau pagal eminį požiūrį kultūra yra individo vidinis veiksnys, t. y. neatsiejama žmogaus mąstymo ir veiklos dalis.

Požiūrių skirtumai

Abu požiūriai taip pat gali būti susiję su tam tikrų veiksmų priežastimis ir priežastimis. Veiksmų priežastys nebūtinai turi būti sąmoningos atitinkamam asmeniui, todėl jas galima nagrinėti remiantis etiniu požiūriu. Kita vertus, jei savo veiksmų ir mąstymo priežastis aiškinasi pats suinteresuotas asmuo, jis tiriamas iš eminės perspektyvos.

Lohmeieris pateikia tokį emic požiūrio pavyzdį: katalikas Šiaurės Airijos gyventojas, tiriantis neramumus savo gimtojoje šalyje ir priklausantis tyrinėjamai sričiai. Tuo tarpu protestantas šiaurės vokietis, vykdantis panašų projektą katalikiškame Šiaurės Airijos mieste, būtų etikos požiūrio pavyzdys (plg. Lohmeier 2017, 31).

Emic vs. etic?

Etinė ir eminė perspektyvos nėra viena kitą išskiriančios, veikiau jos viena kitą papildo. Jacobsas ir Helfrich-Hölteris remiasi Berry’iu: „Norint atlikti lyginamąjį etikos tyrimą apie dvi kultūras, kiekviena jų turi būti analizuojama emiškai. Jo nuomone, lyginamojo kultūros tyrimo pradžioje tyrėjai vadovaujasi koncepcija, kuri yra kilusi iš jų pačių kultūros, t. y. yra eminė (plg. Jacobs 2000; Helfrich-Hölter 2013).

Dėl primesto etinio požiūrio, perkeliant pastebėjimus iš vienos kultūros į kitą, ji tampa emine sąvoka ir svetimoje kultūroje. Modifikuojant galima sukurti eminę sąvoką ir svetimoje kultūroje, todėl eminiai tyrimai lygiagrečiai atliekami abiejose kultūrose. Jei tiriamos sąvokos sutampa, galimas tarpkultūrinis palyginimas (plg. Jacobs 2000, 132).

Literatūra

Harris, Marvin (1976): Emic / Etic skirtumo istorija ir reikšmė. In: Annual Review of Anthropology (Metinė antropologijos apžvalga). 5th ed. New York: Columbia University, 329-350.

Helfrich-Hölter, Hede (2013): Lyginamoji kultūrinė psichologija. Wiesbaden: Springer.

Jacobs, Gabriele (2000):  Miunsteris: LIT.

Lohmeier, Christine (2017): Between „gone native“ and „one of us“: reflections on etic and emic positioning on the research field. In: Scheu, Andreas M. (ed.): Evaluating Qualitative Data: Strategies, Procedures and Methods of Interpreting Non-standardised Data in Communication Studies. Miunsteris: Springer, 29-39.

Pike, Kenneth (1967): Language in Relation to a Unified Theory of the Structure of Human Behavior. The Hague [et al:]. Mouton.