Egzotika

Egzotikos terminas vartojamas sociologijoje, literatūroje, mene ir lingvistikoje. Sociologijoje, taip pat literatūroje ir mene egzotizmo terminas reiškia „atvirą požiūrį į tai, kas svetima“ (von Beyme 2008, p. 8), ypač į svetimas kultūras. Žodis kilęs iš graikiško būdvardžio exotikós ir reiškia „svetimas“, „keistas“ (Kuske/Czerny 1999, p. 616).

Postkolonijinės studijos

Kaip rodo pokolonijinės studijos, šis terminas pirmą kartą pavartotas 1599 m. (von Beyme 2008, p. 7). Esminis dalykas yra tai, kad atitinkamos kitos kultūros suvokiamos kaip „tolimos – laike, erdvėje ar socialiniu požiūriu – ir skirtingos nuo savosios kultūros“ (Kuske/Czerny 1999, p. 616). Viena vertus, toks požiūris siejamas su „savo kultūros atribojimu nuo tariamai svetimos kultūros“ (ten pat). Kita vertus, į kitą kultūrą žvelgiama iš individualios perspektyvos. Taip atspindima atitinkama „sava tikrovė, […] norai ir svajonės, taip pat nesėkmės, kurių atitinkama visuomenė reikalauja iš savo narių“. (ibid.)

Stereotipų kūrimas

Paprastai atsižvelgiama ir pabrėžiami tik ypatingi svetimos kultūros bruožai, pavyzdžiui, „palmės, smėlio paplūdimiai, turgūs, perpildyti žmonių, moterys, dėvinčios galvos apdangalus, arba „barzdoti fanatikai“ (ibid.). Dėl stereotipų neleidžiama nešališkai susipažinti su kita kultūra, negalima intensyviai įsitraukti į ją ar net ją apmąstyti.

Istoriškai Europos egzotika buvo ypač reikšminga savo etnocentrine forma. Čia jis buvo glaudžiai susijęs su kolonializmu. Europiečių galios pranašumas buvo pateisinamas tuo, kad jie neva yra „kultūriškai aukštesniame visuomenės išsivystymo lygyje“ (ten pat, p. 617).

Ambivalencija

Šiam terminui būdingas ambivalentiškumas. Mat, viena vertus, jis apima „teigiamą susižavėjimo svetimu pusę, kuri žadino supratimą ir simpatiją“ (von Beyme 2008, p. 7). Kita vertus, visų pirma yra „neigiama išankstinių nuostatų, europocentrizmo, imperializmo, rasizmo ir seksizmo pusė“ (ten pat).

Istorinė raida

Istorinius egzotikos etapus von Beyme’as iš viso skirsto į keturis raidos etapus: premodernizmą, imperializmą, klasikinį modernizmą ir postmodernizmą. (ten pat, p. 9f.) „Susižavėjimas egzotika turi ilgą istoriją ir vystėsi nuo itin hierarchiško supratimo kitų žemynų „svetimųjų“ atžvilgiu iki lygybės sampratos, numatančios net kultūrų hibridizaciją ir kreolizaciją“. (ten pat, p. 7).

Susidorojimas su savais

Susidūrimas su svetimu kartu gali apimti ir susidūrimą „su savuoju, su savo poreikiais ir aplinkybėmis“ (Maschke 1996, p. 9). Pasak Maschke’s, gebėjimas ir noras mokytis iš kitų kultūrų gali būti vertinamas kaip pozityvus savo horizonto praplėtimas, per kurį galima apmąstyti „savo asmeninius ir socialinius tvarkos modelius“ (ten pat). „Žmogus ieško alternatyvių kultūros galimybių, t. y. kitokių pasaulio sampratų, vertybių, požiūrių arba kitokių socialinio elgesio, santykių ir organizacijos formų. Dažnai svetima patiria perkainojimą ir šiame procese įgyja sektino pavyzdžio pobūdį“. (ten pat).

Lingvistika

Lingvistikoje terminas egzotizmas reiškia žodžio pasiskolinimą. Šis pasiskolintas žodis kalboje donorėje reiškia „dalykus ir įpročius“ (Schmöe 2016, p. 192), kurie yra būdingi šiai kultūrai ir „nėra priimančiosios kalbos kultūrinės tradicijos dalis“ (ten pat). Vartojant šiuos egzotizmus labai svarbus ryšys su kilmės kultūrai būdingu dalyku. To pavyzdžiai – malajų kalbos žodis sarong, vokiškai reiškiantis klubų sijoną, taip pat rusų kalbos žodis balalaika ar anglų kalbos žodis cowboy (ten pat).

Kai tik svetimas daiktas ar įprotis įtraukiamas į perimančiosios kalbos kalbos sistemą, egzotizmo terminas nebetinka. To pavyzdys – suomiškas žodis sauna vokiečių kalboje. (Plg. ten pat).

Literatūra

Schmöe, Friederike (2016): Exotismus. In: Helmut Glück u. Michael Rödel (eds.): Metzler Lexikon Sprache, 5th ed. Stuttgart: J. B. Metzler, p. 192.

Kuske, Silvia ir Astrid Czerny (1999): Orientalism/ Exoticism. In: Christoph Auffarth, Jutta Bernard, Hubert Mohr et. al. (eds.): Metzler Lexikon Religion. Stuttgart: J. B. Metzler, p. 616-619. Elektroninis išteklius prieinamas adresu: https://doi.org/10.1007/978-3-476-03703-9_197.

Maschke, Annegret (1996): Exoticism or Intercultural Learning (Egzotika ar tarpkultūrinis mokymasis). Etnologinės naujųjų laikų ir psichoterapijos perspektyvos. Tarptautinio lyginamosios kultūrinės terapijos tyrimų instituto red. Berlin: VWB Verlag für Wissenschaft und Bildung. (= Transkultūrinės medicinos ir psichoterapijos tyrimų ataskaitos, t. 3).

von Beyme, Klaus (2008): The Fascination of the Exotic. Egzotika, rasizmas ir seksizmas mene. Miunchenas: Wilhelm Fink.