Diskriminacija

Diskriminacija kilusi iš lotyniško veiksmažodžio discriminare, kuris reiškia „atskirti“ ir „segreguoti“. Šis terminas reiškia žmonių atskyrimą ir pažeminimą dėl individualių ar grupei būdingų savybių (plg. Duden 2016, 149). Diskriminacija gali būti suprantama kaip „grupinių ir asmeninių kategorijų naudojimas nelygybei sukurti, pateisinti ir pateisinti“ (plg. Scherr et al. 2017, v).

Socialiniu ir psichologiniu požiūriu diskriminacija suprantama taip: „Socialiniu ir psichologiniu požiūriu diskriminacija suprantama ne tik kaip paprastas grupių skirstymas, bet ir kaip nevienodas elgesys su grupėmis ir skirtingų grupių nariais. Tai apima menkinimą, pašalinimą iš dalyvavimo, grasinimus smurtu ir smurto vykdymą. Diskriminacija gali pasireikšti aktyviu puolimu prieš kitų grupių narius, įskaitant ir smurtą. Tačiau diskriminacija pasireiškia ir tada, kai diskriminuojamų grupių nariams nesuteikiama parama.“ (Wagner 2020, 2)

Diskriminacijos formos

Be tiesioginės ar taip pat betarpiškos diskriminacijos, kurią nukentėjusieji dėl asmenybės savybių aiškiai suvokia kaip tokią, yra ir kitų formų, kurios nėra tiesiogiai atpažįstamos kaip diskriminacija (plg. Barskanmaz 2019, 216).

Tiesioginė / betarpiška diskriminacija

Tiesioginė arba betarpiška diskriminacija yra „individualiai sąmoningi ir tyčiniai diskriminaciniai veiksmai arba tiesioginės institucinės nepalankios sąlygos“ (Zick 2017, 65), nukreipti prieš asmenis dėl individualių asmenybės bruožų, pavyzdžiui, tautybės, lyties, negalios ir pan. Tiesioginės diskriminacijos pavyzdys – asmuo negauna darbo dėl savo tautybės ar odos spalvos (plg. Humanrights 2016).

Netiesioginė / netiesioginė diskriminacija

Netiesioginė arba netiesioginė diskriminacija pasireiškia tada, kai teisės aktas arba praktika suformuluoti neutraliai ir iš pradžių nėra suvokiami kaip nepalankūs tam tikriems asmenims, tačiau praktikoje pasireiškia diskriminacinės tendencijos (plg. ten pat). Dažnai netiesioginės diskriminacijos neįmanoma įrodyti be problemų. Pavyzdžiui, ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai (dažnai moterys) turi blogesnes galimybes būti paaukštinti įmonėje nei visą darbo dieną dirbantys darbuotojai (dažnai vyrai). Todėl jie netiesiogiai diskriminuojami (plg. Humansrights 2016).

Struktūrinė diskriminacija

Struktūrinė diskriminacija glaudžiai susijusi su institucine diskriminacija. Tačiau ji skiriasi „istoriniu ir sociostruktūriniu diskriminacijos kondensatu, kurio nebegalima aiškiai susieti su konkrečiomis institucijomis“. (Gomolla 2017, 148) Jei išankstinės nuostatos perauga į rasizmą akis į akį, kuris savo ruožtu lemia diskriminaciją darbe ir namuose, taip pat smurtą, kalbame apie struktūrinę diskriminaciją. Struktūrinis rasizmas ir seksizmas ypač koncentruojasi, kai „atsiranda diskursyviniai modeliai ir įtvirtina rasizmo kultūrą, kuri žemina migrantus, pabėgėlius ir juodaodžius arba klaidingai juos vaizduoja per stereotipinį redukavimą“. (ten pat). Struktūrinė diskriminacija dažnai nepripažįstama, nes esamos struktūros paprastai neatsispindi ir nėra suvokiamos kaip diskriminacija tų, kuriuos ji paliečia (plg. Humanrights 2016). Vienas iš pavyzdžių – socialinių mažumų ir moterų lygybės trūkumas (plg. ibid.).

Institucinė diskriminacija

Institucinė diskriminacija pasireiškia tada, kai dėl institucijų vidaus taisyklių ar organizacinių veiksmų tam tikroms mažumoms priklausantys asmenys nuolat atsiduria nepalankioje padėtyje, yra menkinami ir išstumiami iš institucijos. Institucinės diskriminacijos mechanizmai išlieka nepriklausomai nuo „individualių išankstinių nusistatymų ar neigiamų ketinimų“ (Gomolla 2017, 134). Kitaip nei tiesioginės diskriminacijos atveju, institucinės diskriminacijos nebūtinai siekiama (plg. Voss / Rothermund 2019, 511). Be to, institucinė diskriminacija kyla ne iš pavienių asmenų, o iš institucijų, kurios lemia, kad „priemonės švietimo, ekonomikos ir teismų praktikos srityse turi kumuliacinį poveikį ir bendrai lemia rasistinės ar etninės diskriminacijos būseną“ (Fereidooni 2011, 24). Ši forma pasireiškia, pavyzdžiui, mokyklose, darbo rinkoje, sveikatos priežiūros srityje, būsto rinkoje, policijoje ar teisiniame reguliavime.

Socialinė diskriminacija

Visuomeninė diskriminacija daugiausia yra stereotipai. Daroma prielaida, kad diskriminacija linkusi vykti, kai „diskriminuojantys asmenys mano, kad jų veiksmai yra socialiai priimtini arba socialiai pageidautini“ (Talhout 2019, 10). Pavyzdžiui, islamofobinės nuostatos labiau tikėtinos, jei asmuo yra „islamą kritikuojančioje“ kompanijoje ir mano, kad jo diskriminuojantis elgesys yra socialiai pageidaujamas (plg. ADS 2015, 15 ir toliau).

Literatūra

Federalinė kovos su diskriminacija agentūra (ADS) (2015): Diskriminacijos patirtis Vokietijoje. Pirmieji reprezentatyvios nukentėjusiųjų apklausos rezultatai. Berlynas: Federalinė kovos su diskriminacija agentūra.

Barskanmaz, Cengiz (2019): Teisė ir rasizmas. Žmogaus teisių draudimas diskriminuoti dėl rasės. Berlynas: Springer.

Dudeno redakcija (2013): Duden. Kilmės žodynas. Vokiečių kalbos etimologija. Penktasis leidimas. 7 tomas. 7. Berlynas: Duden.

Fereidooni Karim (2011): Institucinės diskriminacijos samprata. In: Mokykla – migracija – diskriminacija. Migracijos kilmės vaikų nepalankios padėties Vokietijos mokyklų sistemoje priežastys. Wiesbaden: Springer VS.

Gomolla, Mechtild (2017): Tiesioginė ir netiesioginė, institucinė ir struktūrinė diskriminacija. In: Scherr, Albert/ El-Mafaalani, Aladin/ Yüksel, Gökcen (eds.): Handbuch Diskriminierung. Wiesbaden: Springer, 133-156.

Humanrights (2016): Diskriminacijos formos. https://www.humanrights.ch/de/menschenrechte-themen/diskriminierungsverbot/konzept/formen/ [2020 03 17].

Scherr, Albert (2017). Įvadas: tarpdisciplininiai diskriminacijos tyrimai. In: Scherr, Albert/ El-Mafaalani, Aladin/ Yüksel, Gökcen (eds.): Handbook of Discrimination. Wiesbaden: Springer, I-1.

Talhout, Lisa Joana (2019): Musulmonų moterys ir vyrai Vokietijoje. Empirinis tyrimas apie lyčių diskriminacijos patirtį. Wiesbaden: Springer VS.

Voss, Peggy/ Rothermund, Klaus (2019): Voss, Peggy/ Rothermund, Klaus (2019): Age discrimination in institutional contexts (Diskriminacija dėl amžiaus instituciniame kontekste). In: Kracke, Bärbel/ Noack, Peter (eds.): Handbuch Entwicklungs- und Erziehungsychologie. Berlin/ Heidelberg: Springer, 509-538.

Wagner, Ulrich (2020): Diskriminacija tarp grupių. In: Genkova, Petia/ Riecken, Andrea (eds.): Handbuch Migration und Erfolg. Psichologiniai ir socialinių mokslų aspektai. Wiesbaden: Springer, 71-82.

Zick, Andreas (2017): Socialinės psichologinės diskriminacijos tyrimai. In: Scherr, Albert/ El-Mafaalani, Aladin/ Yüksel, Gökcen (eds.): Handbuch Diskriminierung. Wiesbaden: Springer 39-58.