Civilizacijų susidūrimas

Terminas „civilizacijų susidūrimas“ kilo iš JAV politologo ir sociologo Samuelio P. Huntingtono straipsnio. Straipsnis klausiamu pavadinimu „Civilizacijų susidūrimas?“ 1993 m. pasirodė žurnale „Foreign Affairs“. Po trejų metų pasirodė to paties pavadinimo veikalas „Civilizacijų susidūrimas. The Reshaping of World Politics in the 21st Century), kuris vėliau sukėlė prieštaringas tarptautines diskusijas. Huntingtonas laikosi nuomonės, kad būsimų konfliktų priežastis bus nebe ideologinio ar ekonominio pobūdžio, o civilizacijų susidūrimas (plg. Caglar 1997).

8 Kultūriniai ratai

Identifikacijos kontekstą sudaro kultūriniai ratai arba civilizacijos, kurias Huntingtonas apibūdina taip: „jas apibrėžia tiek bendri objektyvūs elementai, tokie kaip kalba, istorija, religija, papročiai, institucijos, tiek subjektyvus žmonių susitapatinimas su jomis“. (Huntington 1996, 28) Remdamasis istorikų ir etnologų tyrimais, Huntingtonas suskirsto pasaulį į aštuonias kultūrines sritis arba civilizacijas (plg. Huntington 1996, 28). Išskirtos šios kultūrinės grupės: Vakarų, konfucianistinė, japoniškoji, induistinė, islamiškoji, slavų-ortodoksų, Lotynų Amerikos ir Afrikos (plg. Huntington 1996, 40).

Civilizacijų susidūrimas

Remdamasis tuo, kad kultūriniai skirtumai lėmė ilgiausius ir kruviniausius konfliktus istorijoje (plg. Metzinger 2000, 18), Huntingtonas pateikia savo pagrindinę tezę: „Nacionalinės valstybės ir toliau išliks galingiausiais pasaulio veikėjais, tačiau esminiai pasaulio politikos konfliktai vyks tarp skirtingų kultūrų tautų ir grupuočių. Pasaulio politikoje dominuos civilizacijų susidūrimas“. (Huntington 1993, 1)

Huntingtono nuomone, Vakarų išlikimas šioje apibrėžtoje daugiapolėje ir daugiakultūrinėje pasaulio tvarkoje priklauso nuo to, ar Amerika vėl suvoks savo vakarietišką tapatybę. Taip pat būtina, kad Vakarų civilizacijų nariai suvoktų, jog jų kultūra yra unikali, bet ne universali (plg. Metzinger 2000, 18). Vakarai vis dar yra viena stipriausių kultūrinių grupių, tačiau jų galia, palyginti su kitomis kultūrinėmis grupėmis, mažėja (plg. Huntington 1996, 28).

Pasaulio tvarka ir konfliktai

Vakarai kovoja su tokiomis vidinėmis problemomis kaip nacionalinis deficitas ar mažas ekonomikos augimas, todėl ekonominė galia persikelia į Rytų Aziją (plg. Huntington 1996, 128). Keitėsi kultūrų pusiausvyra, Indijos ekonomika buvo pradiniame etape, o islamo pasaulis buvo priešiškai nusiteikęs Vakarų atžvilgiu (plg. Huntington 1996, 118).

Huntingtonas pabrėžia savo tezes sakydamas, kad modernizacija nėra vesternizacijos sinonimas (plg. Huntington 1996, 113). Nevakarietiškų valstybių modernizacija priešinasi vesternizacijai, iškeldama į pirmą planą savo kultūrines vertybes (plg. Metzinger 2000, 17).

Ateities pasaulio tvarką formuos įvairios raidos tendencijos, nes jis tapo daugiapolis ir daugiakultūris (plg. Metzinger 2000, 17). Link prieštarauja Huntingtonui teigdamas, kad skirtumai nebūtinai turi sukelti karus. Nepaisant to, galima tikėtis daug konfliktų (plg. Link 2001, 38).

Literatūra

Gazi, Caglar (1997): The Myth of the War of Civilisations. Vakarai prieš likusį pasaulį. Miunchenas: Marino.

Huntington, Samuel Philips (1996): Civilizacijų susidūrimas. Pasaulio politikos pertvarkymas XXI amžiuje. Penktasis leidimas. Miunchenas / Viena: Europa.

Huntington, Samuel Philips (1993): In the Clash of Civilisations. https://www.zeit.de/1993/33/im-kampf-der-kulturen [14.06.2018].

Link, Werner (2001): The Reordering of World Politics. Pagrindinės pasaulinės politikos problemos ant XXI amžiaus slenksčio. Trečiasis leidimas.  Miunchenas: Beck.

Metzinger, Udo M. (2000): Huntingtono debatai. Diskusijos apie Huntingtono „civilizacijų susidūrimą“ žurnalistikoje. Kelnas: SH.