Etnologas prof. dr. Christophas Antweileris, duodamas interviu DIE ZEIT, taip aiškina terminą „bongo-bongoizmas“:
„Aš taip pat užaugau kaip etnologijos reliatyvistas. Ypatingu moksliniu pasiekimu buvo laikoma įrodyti, kad tai, ką mes laikome savaime suprantamu dalyku, neegzistuoja tarp Bongo Bongo žmonių. Specialistų sluoksniuose kalbama apie „bongo-bongoizmą“. Perdėtas reliatyvizmas šiandien, deja, yra pagrindinė kultūros studijų srovė“.
Kas čia problemiško?
Antweilerio atsakymas: „Esu gana apolitiškas žmogus, todėl ir manau, kad pagrindinė kultūrinio reliatyvizmo maksima yra teisinga: neturėtume teisti, nes visos kultūros iš esmės yra lygios ir nuoseklios pačios savaime. Tačiau perspėju dėl perdėto kultūrinio reliatyvizmo, kuris greitai virsta kultūriniu rasizmu. Senasis rasizmas sakė: mes gyvename viename pasaulyje, bet esame skirtingi žmonės, geltonieji, juodieji, raudonieji ir pan. Ultrareliatyvizmas sako: visi esame žmonės, bet gyvename visiškai skirtinguose pasauliuose, t. y. kultūrose. Kraštutiniais atvejais tada teigiama, kad kultūros yra nesuderinamos ir negali bendrauti tarpusavyje. Tai moksliškai nepagrįsta ir politiškai pavojinga“.
Universals
Kaip kontrasto sąvoką galima paminėti vadinamąjį adamizmą. Tai reiškia (daugiausia religinę) idėją, kad visi žmonės turi (dieviškąją) kilmę (Adomas / Ieva) ir todėl iš esmės yra labai panašūs. Antweileris tam vartoja terminą universalijos.
Literatūra
Antweiler, Christoph (2009): Heimat Mensch. Tai, kas mus visus jungia. Hamburgas: Murmann.
Antweiler, Christoph (2009): Interviu su Christophu Antweileriu [2019 m. birželis].